Gyvename labai įdomiu istoriniu laikotarpiu. Patys įvardiname didžiausias problemas ir patys ieškome kelių jų sprendimui. Bet ką daryti, kai problema gyvenime tampa žmogus. Savo gyvenimo būdu, supratimu, pomėgiais ir priklausomybėm. Savo neatsakingumu šeimai, vaikams ir visiems artimiesiems. Jo atsipalaidavimai pasiekia tokį lygį, kad socialinės tarnybos jau nebepajėgia jų atstatyti. Vaikai iškeliauja iš namų.
Apie vaikų, kurie priverstinai turėjo palikti namus, kelius ir noriu parašyti. Apie kelius į kitus namus, kur juos vėl glaustų mylintys, atsakingi žmonės, kurie pasiryžę gyventi nuskriaustų vaikų labui.
Pradėjusi gilintis į globos ir įvaikinimo problemas rajone sutikau daug šiltų, darbščių ir geranoriškų žmonių. Jų gatvėje niekuo neišskirtum iš kitų. Bet jie turi ypatingą likimo žymę – globoja paliktus vaikus. Organizuodama mokymus ir kitokius bendravimo užsiėmimus, supratau, kad tokių žmonių gyvenimai ypatingi. Jie lyg narai be specialių kostiumų neria į žmonių likimų gelmes ir iš ten traukia ašarotus vaikus, traukia atstumtus savųjų mažuosius ir glaudžia juos prie savo širdies. Tokių nėra daug. Bet jie labai reikalingi šiame begalinio skubėjimo pasaulyje. Ne visada priimti vaikai atsimoka šiluma ir meile. Ne visada už tokį žingsnį sulauki paguodos ir artimo meilės. Bet.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė labai atsakingai pakvietė pradėti vaikų namų pertvarką valstybėje. Vaikai turi augti šeimose. Tik labai sudėtinga užduotis rasti ir parengti tuos asmenis, kurie pasiryžtų šiai misijai. Pokalbiuose aiškėja, kad žmogui paprasčiau auginti vaikus negu vaikščioti po institucijas ir tvarkyti begales dokumentų. Ne visada anketiniai duomenys tiksliai charakterizuoja asmenybę, kaip ne visada įspūdis po vieno ar kito pokalbio su valdininkais skatina priimti teisingą sprendimą.
Nerevizuodama nusistovėjusios tvarkos noriu pakviesti visus tuos, kurie dar turite neišsakytos meilės svetimiems mažiems ir paaugusiems vaikams, kurie esate tikri valstybės statytojai, kuriems rūpi, kad nelaimės ištikti svetimi vaikai vėl sapnuotų spalvotus sapnus: atverkite jiems savo namų duris. Ypač reikalingos trumpalaikės globos šeimos, kurios galėtų priimti naktį, dieną ar ryte iš lėbaujančių tėvų paimtus vaikus. Pasiryžę tokiai misijai, patys tapsite stipresni ir brandesni.
Jeigu jus domina globos ar įvaikinimo temos, turite neatsakytų klausimų, kreipkitės į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorę arba skambinkite tel. (8 340) 63561, rašykite el. paštu [email protected].
Sigita Bakanauskienė
Užs. Nr. 470
