Pasikeitė žolės ir kitų atliekų deginimo tvarka

Pasikeitė žolės ir kitų atliekų deginimo tvarka / Pasikeitė žolės ir kitų atliekų deginimo tvarka

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ pakeitimas.

Naujoje įsakymo redakcijoje teigiama, jog sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas ar sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Draudžiama deginti ražienas, nenupjautą ir nesugrėbtą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus LR saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui. Taip pat miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 m nuo miško ar kitų ugniai pavojingų vietų, miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą tam nustatytose vietose).

Draudžiama kartu su surinktais augalais deginti buitines, pramonines, kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis – dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis.

Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, neapdorotų cheminėmis medžiagomis, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčio gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.

Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

Laužuose ir kepsninėse, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios valdose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.

Kepsninės, ugniakurai, rūkyklos, kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolė, greta esantys medžiai ar krūmai, ir laikantis bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Baigus deginti visiškai užgesintus  pelenus rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje.

Siekiant išvengti laužų kūrenimo tam neskirtose vietose, savivaldybių institucijoms, saugomų teritorijų direkcijoms, miškų urėdijoms savo administruojamose teritorijose įvertinus poreikį rekomenduojama įrengti reikiamą skaičių vietų, kuriose būtų galima rengti iškylas su galimybe susikurti ugnį.

Kai sugrėbtų augalų kiekis vieno deginimo metu viršija 5 kub. m arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos girininkijai.

Žemės savininkai, naudotojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų šiaudų gaisrą, privalo informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui – ir atitinkamos miškų urėdijos girininkiją.

Reikalavimų nesilaikantys asmenys baudžiami LR administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

UŽ inf.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *