Ukmergės savivaldybei teks keisti pernai patvirtintą vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo tvarką. To priežastis – STT išvadoje įžvelgtos galimos korupcijos grėsmės.
Rajono savivaldybė sulaukė neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados dėl Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos.
STT atliko šio aprašo, patvirtinto savivaldybės tarybos pernai rugsėjį, antikorupcinį vertinimą gavus Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje informaciją apie galimas korupcijos rizikas reglamentuojant pašalpų skyrimą.
STT savo išvadose atkreipia dėmesį, kad minėtas aprašas bus taikomas ir asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos, bet faktiškai gyvenantiems Ukmergės rajono savivaldybėje.
Tačiau nėra nustatyta, kad specialistai, priimantys sprendimus dėl pašalpų skyrimo, privalo tikrinti, ar pašalpos žmonės negauna ir kitoje savivaldybėje.
Manoma, kad tokiu atveju galima piktnaudžiauti teise gauti pašalpas iš kelių savivaldybių.
Negali išsiversti
Apraše nustatyta, kad pašalpos, atsižvelgiant į Ukmergės rajono savivaldybės finansines galimybes, gali būti skiriamos asmenims, kurie be jos negali išsiversti, įvertinant jų pajamas, esamą socialinę ir materialinę padėtį.
Išvadoje pažymima, kad neaišku, kaip rajono savivaldybės finansinė padėtis gali lemti pašalpos skyrimą ar neskyrimą.
„Nesant viešos informacijos apie skirtas pašalpoms lėšas bei jų likučius, asmeniui pašalpa gali būti neskiriama motyvuojant finansinių galimybių nebuvimu, tačiau asmuo tos informacijos negali patikrinti. Siekdami skaidraus pašalpų skyrimo proceso, siūlome viešai skelbti pašalpoms numatytų lėšų sumą metams bei periodiškai jų likučius“, – rašoma STT išvadoje.
Sąvoka, jog pašalpa gali būti skiriama tiems, kas be jos negali išsiversti, įvertinant pajamas, esamą socialinę ir materialinę padėtį, taip pat sukėlė abejonių. Juk nėra nustatyta, kaip pajamos arba materialinė ir ypač socialinė padėtis lemia galėjimą ar negalėjimą be pašalpos išsiversti.
Siūloma nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos įvertinamas asmenų galėjimas ar negalėjimas be paramos išsiversti.
Neaiškus dydis
Pasigesta ir konkretumo, pagal kokius kriterijus nustatomas pašalpos dydis. Šis sprendimas paliktas savivaldybės tarnautojų nuožiūrai, tad asmenims, esantiems analogiškose situacijose, gali būti skirtos skirtingo dydžio pašalpos. Neaiškūs pašalpų dydžių nustatymo kriterijai laikytini korupcijos rizikos veiksniu.
Apraše nustatyta, kad iki 3 BSI dydžių pašalpa gali būti skiriama asmenims, kurie nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje savo noru, ar asmenims, kurie atsisakė darbo be pateisinamos priežasties.
„Manome, kad pašalpų skyrimas asmenims, nesant papildomų įpareigojimų registruotis darbo biržoje ir patiems rūpintis savo gerove, yra socialiai neteisingas kitų remtinų asmenų atžvilgiu ir neskatina pačių remiamų asmenų rūpintis savo pragyvenimu“, – rašoma STT išvadoje.
Apraše nustatyta, kad iki 3 BSI dydžio tikslinė pašalpa gali būti skiriama kitais atvejais, turinčiais įtakos vienkartinės pašalpos būtinumui. Tačiau vienintelis pašalpos skyrimo kriterijus yra 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio pajamos vienam asmeniui. Pagal šią nuostatą tikslinė pašalpa faktiškai gali būti skiriama kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į kitus kriterijus bei pastangas pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Sprendimas dėl pašalpos skyrimo ar neskyrimo suteiktas asmenų, kurie rekomenduoja ar priima sprendimus dėl pašalpos skyrimo, diskrecijai, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūloma nustatyti papildomus kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų priimami šie sprendimai.
Kiek kartų
Apraše nustatyta, kad periodinė pašalpa gali būti skiriama iki 4 kartų per metus. Neaišku, kodėl priimamas sprendimas, kiek kartų per metus gali būti skiriama periodinė pašalpa. „Priėmus sprendimą tokią pašalpą skirti vieną kartą, ji taptų vienkartine, todėl tikslinga nustatyti ne tik maksimalų periodinės pašalpos skyrimo, bet ir minimalų skaičių per metus, pavyzdžiui, ne mažiau kaip 2 kartai“, – rašoma išvadoje.
Dabar nustatyta, kad pašalpos gali būti mokamos nepinigine forma, nuperkant reikalingas prekes, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose, suaugusiųjų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas, butų nuomos, komunalinių patarnavimų išlaidas, kai žinoma, kad asmuo negali efektyviai naudoti pinigų.
Tačiau išvada skelbia, kad nėra nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, kada asmuo negali efektyviai naudoti pinigų.
Siūloma nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų nustatoma, kad asmuo nesugeba efektyviai naudoti pinigų.
Kokios sąlygos
Aprašo nustatyta, kad pašalpa taip pat neišmokama, jeigu paaiškėja aplinkybės dėl neteisingos informacijos apie finansinę asmens padėtį, nustačius geras gyvenimo sąlygas ar išlaidas, neatitinkančias jo deklaruojamų pajamų.
STT išvadoje skelbiama, kad neaišku, pagal kokius kriterijus nusprendžiama, kad pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos neatitinka jo deklaruojamų pajamų. Nenustatyti kriterijai specialistams, rengiantiems išvadas dėl pašalpų skyrimo, savo nuožiūra nuspręsti, kad asmuo gyvena ne pagal pajamas.
Per plati diskrecija yra korupcijos rizikos veiksniai, todėl siūloma nustatyti, kokiais kriterijais vadovaujantis nusprendžiama neskirti pašalpų dėl to, kad asmenys gyvena ne pagal pajamas.
Apraše nustatyta, kad didesnė, nei numatyta pašalpa gali būti skiriama Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bet neaišku, kokiais atvejais ir kokio dydžio pašalpa gali būti skiriama.
Siekiant skaidrumo siūloma nustatyti atvejus, kuriais gali būti skiriama pašalpa, bei galimus didesnių nei nustatytų pašalpų skyrimo dydžius.
Nagrinėja darbo grupė
Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Valdonė Ginaitienė informavo, kad atsižvelgiant į STT atliktą vertinimo išvadą buvo sudaryta darbo grupė pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms įgyvendinti ir Tvarkos aprašo projektui parengti.
Šios darbo grupės siūlymu parengtas sprendimo projektas dėl minėto tvarkos aprašo pakeitimo bus teikiamas svarstyti rugsėjo mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje.
Vedėjos teigimu, kai praėjusiais metais buvo rengiamas Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, jis praėjo ir Vyriausybės atstovo patikrą ir jokių pastabų tuo metu nebuvo pateikta.
Tačiau šiemet Vyriausybės atstovas sulaukė Ukmergėje gyvenančio asmens skundo ir pateikė minėtą aprašą SST vertinimui.
Vertinime išties nemažai pastabų, gal rengiant aprašą buvo naudotasi netinkamomis konsultacijomis?
V.Ginaitienė pasakojo, kad tuomet pavyzdžiu buvo imtas Vilniaus miesto savivaldybės analogiškos tvarkos aprašas. Labai panašius yra pasitvirtinusios ir kitos šalies savivaldybės.
Jų aprašai tokie ir liko, nes niekas jų neapskundė.
V.Ginaitienė įsitikinusi, kad tai neteisinga praktika. Ši pozicija, pasak jos, buvo išsakyta socialinę sritį kuruojančiai ministerijai.
V.Ginaitienė pasakojo, kad pašalpų skyrimo tvarka buvo patvirtinta 2012 metais, o pernai pakoreguota ir atsižvelgiant į praktinius pavyzdžius gerokai išplėsta. Dabar ji bus vėl siaurinama.
Pasak V. Ginaitienės, skundą dėl tvarkos Vyriausybės atstovui teikęs asmuo pats prašymus dėl pašalpos skyrimo savivaldybei teikia kiekvieną mėnesį. Atsirado ir daugiau tokius prašymus kiekvieną mėnesį teikiančių asmenų.
Siūlys peržiūrėti ir kitoms
Paprašėme šią situaciją pakomentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų.
Atsiųstame komentare pažymima, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankišką savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, nustato pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais minėtame įstatyme nenumatytais atvejais. Pavyzdžiui, skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa, apmokama skola už būstą, kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu įstatyme nustatytas normatyvas, kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita.
Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovas. Jis tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams, galimai neteisėtus teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti bei imasi kitų veiksmų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas dėl nustatytų pažeidimų, žada kreiptis į visas savivaldybes, siūlydama įvertinti jų patvirtintus piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus ir prireikus juos tobulinti.
