Artėjant Kalėdoms maisto prekių lentynose labiausiai matomas pozicijas jau užima kūčiukai. Bendrovės „Ukmergės duona“ kepykloje jie gaminami rankomis, o parduodami ne tik Ukmergės parduotuvėse, bet ir kituose Aukštaitijos rajonuose.
UAB „Ukmergės duona“ vadybininkė Rima Kazlauskienė pasakojo, kad kūčiukais prekiaujama jau nuo spalio mėnesio antrosios pusės. Jie keliauja ne tik į Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo, bet ir į Utenos, Molėtų, Anykščių, Kauno, Širvintų kooperatyvų parduotuves.
Pasak vadybininkės, per sezoną kūčiukų pagaminama ir parduodama tonomis. Šio gaminio receptūra yra sena, tradicinė ir daug metų nesikeičia. „Mūsų darbuotojai kūčiukus gamina rankomis, smulkiai supjausto – išeina kaip naminiai“, – pasakojo R. Kazlauskienė.
Artėjant gražiausioms metų šventėms „Ukmergės duona“ pagal užsakymus gamina dovanų rinkinius, kurių sudėtyje gali būti įvairūs šventiniai kepiniai – florentinai, grybukai, morengai, keksiukai, imbieriniai sausainiai.
Rinkinių kaina, priklausomai nuo sudėties ir svorio, gali siekti nuo 8 iki 18 eurų. Dažniausiai tokius rinkinius, kaip dovanas, užsako įmonės, įstaigos, organizacijos. Neretai vienas klientas užsako nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų rinkinių. Užsakymų priėmimas prasideda dar lapkritį, nes rinkinius reikia paruošti.
Pavieniams asmenims yra galimybė „Ukmergės duonos“ parduotuvėje iš paminėtų gaminių suformuoti šventinį rinkinį. Iš anksto jau paruoštais rinkiniais bus prekiaujama gruodžio pabaigoje – jų bus galima įsigyti ne tik bendrovės parduotuvėje, bet ir Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėse. Bendrovė kepa įvairius skrebučius, duoneles. Klientui pageidaujant, tai irgi gali būti rinkinio dalis.
„Ukmergės duona“ savo pirkėjus kasmet pradžiugina ir naujais gaminiais. Vienas naujausių – šviesi ir tamsi duona viename kepale. Ja prekiauti pradėta šį rudenį.
Šiemet pirmą kartą šventėms kepamas pyragas – panetonė. Jis yra dviejų rūšių, su razinomis ir su džiovintais vaisiais, ir dviejų svorių. Šiuo gaminiu jau porą savaičių prekiaujama bendrovės parduotuvėje, o netrukus jos atsiras ir kooperatyvo parduotuvių lentynose.
Nors šventiniai kepiniai jau gaminami ir parduodami, vis tik pagrindinė prekyba, pasak R. Kazlauskienės, labiausiai įsismarkauja gruodžio mėnesį.
***
Kūčiukai, dar vadinami šližikais, – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Tai – nedideli, prėski, truputį saldūs miltiniai mielinės tešlos kepinėliai su aguonomis. Gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje arba su spanguolių kisieliumi. Manoma, kad šis gaminys dabar įprastu pavidalu Lietuvoje išpopuliarėjo po Pirmojo pasaulinio karo.
***
Kūčiukai turi seną, nuo pagonybės laikų išlikusią simbolinę reikšmę: senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau tas duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu. Kūčiukai yra apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti. Jie yra lyg tikros duonos analogas. Ne veltui kūčiukai vadinami vėlių duonele ir Paskutinės vakarienės duona. Šio tradicinio lietuviško valgio paliekama ant stalo pernakt, kad juo pasivaišintų ir amžinojo poilsio atgulę šeimos artimieji.
Kai kur kūčiukus kepdavo ne tik iš kvietinių, bet ir iš miežinių ar grikinių miltų. Pakilusi tešla sukočiojama į volelius ir supjaustoma riešuto dydžio gabalėliais.
***
Bendrinį kūčiukų pavadinimą maži apvalūs kvietinių miltų su mielėmis kepiniai įgavo palyginti neseniai. Kūčiukai lietuvių kalbos tarmėse buvo žinomi kaip prėskučiai, prėskieniai, šližikai, šlyžikai, sližikai, skrebučiai, riešutėliai, bambolikai, pulkeliai, kukuliai, propuliai, paršeliukai.
