Bendrovė „Ukmergės šiluma“ surengė Ukmergės rajono savivaldybės atnaujintos šilumos ūkio veiklos 10-mečio minėjimą. Ši plačiai nuskambėjusi ir daugybę kartų žiniasklaidoje aprašyta istorija dar vadinta šilumos karu. Jos dalyviams įteikti apdovanojimai.
Į 10-ies metų sukaktį rinkosi buvę ir esami Ukmergės rajono savivaldybės bei jai pavaldžios bendrovės „Ukmergės šiluma“ vadovai, darbuotojai, teisininkai, šilumos energetikos ekspertai, žiniasklaidos bei bendruomenės atstovai.
„Prieš 10 metų Ukmergė savo drąsiais sprendimais nustebino, sudrebino Lietuvą, pirmoji pasiryžusi susigrąžinti privačiam verslui išnuomotą ūkį. Tuomet turbūt niekas negalėjo nuspėti, kokį kelią reikės nueiti, ką patirti. Tačiau tikėjimas ir kantrus darbas visuomet duoda vaisių, net ir po dešimtmečio“, – jubiliejų pradėjo „Ukmergės šilumos“ direktorius Vydas Paknys.
Renginio dalyviams buvo priminta prieš du dešimtmečius prasidėjusi Ukmergės šilumos ūkio praradimo ir perėmimo istorija.
2000-aisiais tuometinė Ukmergės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą iki tol savivaldybės valdytą ūkį išnuomoti 15 metų laikotarpiui. Atėję nuomininkai UAB „Miesto energija“ ūkį nugyveno, o šilumos kainą iškėlė. Ji tapo bene didžiausia Lietuvoje.
2010 metų gegužės mėnesį, nustačius grubius nuomos sutarties pažeidimus, buvo nutarta sutartį vienašališkai nutraukti nesuėjus jos pabaigos terminui. Tuometinis rajono vadovas Algirdas Kopūstas teigia esą tai buvęs vienintelis teisingas kelias.
Tačiau po vienašališko sutarties nutraukimo privatininkas niekaip nesutiko katilinių atiduoti – savivaldybėje prasidėjo ilgas, komplikuotas savo šilumos ūkio atgavimo procesas. Į jį įsiliejo rajono vadovai, teisininkai, ekspertai, miesto bendruomenė, naktimis budėjusi prie pagrindinės katilinės.
Kaip toliau klostėsi įvykiai, priminė tuometinis Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys. Sakė, kad padėtis buvo tokia rimta, jog siekiant užtikrinti šilumos tiekimą ukmergiškiams 2010-ųjų rudenį rajone teko skelbti ekstremalią situaciją. Ji tęsėsi bemaž trejus metus. Visą tą laiką – ištisą dešimtmetį – vyko daugybė teisminių ginčių, susijusių su šilumos ūkio atgavimu, nuostolių vertinimais ir panašiais dalykais.
Suskaičiuota, kad per dešimtmetį „Ukmergės šilumos“ ūkio klausimais buvo perskaityta 50 teismo nutarčių, įvairių instancijų teismuose bylas narinėjo 36 teisėjai. Ukmergiškiai šilumos karo metu nesulaukė vyriausybės palaikymo. Šalies premjeras tada net ragino ūkį grąžinti nuomininkui.
Neseniai galutine nutartimi priteista, kad savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“ buvusiam nuomininkui turi sumokėti 1,6 mln. Eur kompensaciją už turtą.
Šie pinigai jau sumokėti – įmonei dėl to teko imti 1,2 mln. Eur kreditą. Buvusiam šilumos nuomininkui jau anksčiau buvo sumokėta 715,9 tūkst. Eur kompensacija. Šią sumą atlygino UAB „Ukmergės šiluma“, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 metais priimtą sprendimą.
Bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys tikina šiandien galįs drąsiai teigti, kad sprendimas atgauti šilumos ūkį buvo teisingas, nes šilumos kaina vartotojams sumažėjo ir dabar tarp kitų šalies savivaldybių yra per vidurį.
Savivaldybės žinioje esantis ūkis dabar yra kasmet modernizuojamas. Per 9 metus į ūkį investuota 7 mln. Eurų. Šuo metu atnaujinta 85 proc. katilų, atnaujinamos ir požeminės šilumos trasos.
Renginio metu teisinius ginčus prisiminė advokatas Virgilijus Kaupas, apie įvykio viešinimą kalbėjo komunikacijų specialistė Živilė Kaminskienė, apie tuometinę situaciją – ekspertas Vygintas Sidzikauskas. Taip pat pasisakė rajono meras Rolandas Janickas, kiti įvykių liudininkai ir svečiai.
Renginyje padėkota aktyviausiems šilumos karo dalyviams bei rėmėjams.
Labiausiai nusipelniusiesiems įteikti padėkos raštai, specialiai pagaminti padėkos ženklai bei padėkos suvenyrai.
