Paminėjo J. Akstinavičienės jubiliejų

Bu­vu­si Uk­mer­gės ra­jo­no me­rė Ja­ni­na Aks­ti­na­vi­čie­nė šie­met bū­tų šven­tu­si 60-ąjį bu­bi­lie­jų. De­ja, ly­giai prieš 10 me­tų, 2004 m. bir­že­lio 4-ąją, ji iš­ėjo Ana­pi­lin…

J. Aks­ti­na­vi­čie­nės vep­riš­kiai ne­pa­mirš­ta.

Ge­gu­žės 24-osios po­pie­tę Vep­rių se­niū­nė Da­lė Ur­bo­nie­nė pa­kvie­tė Ja­ni­nos ar­ti­muo­sius, drau­gus, ko­le­gas, vi­sus, ją pa­ži­no­ju­sius, į se­niū­ni­jos sa­lę pa­mi­nė­ti šios su­kak­ties. Bu­vo pri­si­min­tas kiek­vie­nas gy­ve­ni­mo me­tų de­šimt­me­tis, už­de­gant sim­bo­li­nes žva­kes, pri­si­min­ti nu­veik­ti dar­bai, at­skleis­tos ne vi­siems ži­no­mos pa­slap­tys ir as­me­ni­nės sa­vy­bės.

Šil­tai apie Ja­ni­ną pa­sa­ko­jo vai­kys­tės, jau­nys­tės ir vi­so gy­ve­ni­mo drau­gė Dan­guo­lė, šei­mos drau­gė Lai­mu­tė, kai­my­nė Al­do­na.

J. Aks­ti­na­vi­čie­nė gi­mė 1954 m. ge­gu­žės 24 d. Ro­kiš­kio ra­jo­ne Kaz­liš­kio kai­me. Di­džiau­sią sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį ji pra­lei­do Vep­riuo­se. At­vy­ku­si pra­dė­jo dirb­ti tuo­me­ti­nė­je Vep­rių pro­fe­si­nės tech­ni­kos mo­kyk­lo­je. Vė­liau ėjo Vep­rių apy­lin­kės ta­ry­bos pir­mi­nin­kės, vir­šai­tės pa­rei­gas, dir­bo Uk­mer­gės ra­jo­no ta­ry­bos pir­mi­nin­ke, Vep­rių že­mėt­var­kos sky­riaus dar­buo­to­ja, Vep­rių se­niū­ne.

Pas­ku­ti­nės pa­rei­gos, ku­rias už­ėmė Ja­ni­na, – Uk­mer­gės ra­jo­no me­rė. Vep­rių se­niū­nė D. Ur­bo­nie­nė pa­žy­mė­jo: J. Aks­ti­na­vi­čie­nės nu­veik­ti dar­bai by­lo­ja, kad per sa­vo gy­ve­ni­mą ji su­ge­bė­jo pa­lik­ti ryš­kų pėd­sa­ką. Ja­ni­na bu­vo pui­ki ma­ma, žmo­na, drau­gė, bi­čiu­lė, ben­dra­dar­bė, kai­my­nė, po­li­ti­kė, vir­šai­tė, se­niū­nė, me­rė, tie­siog žmo­gus, „mū­sų Ja­ni­na“…

Apie dar­bą sa­vi­val­dy­bė­je, ben­dra­vi­mą nuo­šir­džiais pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­li­no bu­vu­sios ben­dra­dar­bės Auk­sė Pus­vaš­kie­nė ir Zi­na Kur­me­lie­nė.

Al­do­na Me­do­nie­nė pa­rū­pi­no, kad vi­si iš­girs­tų Ja­ni­nos bal­są ir ją pa­ma­ty­tų – de­monst­ruo­ta fil­muo­ta me­džia­ga iš Vep­rių vi­du­ri­nės mo­kyk­los vyk­dy­to pro­jek­to, ku­ria­me J. Aks­ti­na­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo apie Vep­riuo­se nu­veik­tus dar­bus: įkur­tą tūks­tant­me­čio par­ką, įreng­tą mau­dyk­lą, su­tvar­ky­tą Rie­šės upe­lio už­tvan­ką.

Mėgs­ta­mas J. Aks­ti­na­vi­čie­nės dai­nas at­li­ko Vep­rių fol­klo­ro ko­lek­ty­vas „Gel­du­tė“. At­mi­ni­mo žva­ku­tės bu­vo už­deg­tos ir am­ži­no­jo po­il­sio vie­to­je.

Pri­si­mi­ni­mų po­pie­tė tę­sė­si prie ar­ba­tos puo­de­lio Vep­rių kai­mo ben­druo­me­nės pa­tal­po­se. „Nors J. Aks­ti­na­vi­čie­nės nė­ra jau 10 me­tų, ji vi­sa­da mū­sų pri­si­mi­ni­muo­se, ji – mū­sų šir­dy­se, ša­lia mū­sų…“ – sa­ko vep­riš­kiai.

UŽ inf. 

Žva­ke­lės už­deg­tos am­ži­no­jo po­il­sio vie­to­je.