Penktadienį buvo minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ta proga kultūros centre surengtame renginyje pagerbti geriausi Ukmergės socialinių įstaigų darbuotojai.
Jau tapo tradicija pasveikinti asmenis, ypač daug prisidedančius prie rajono socialinio darbo plėtros bei kūrybiškiausiai sprendžiančius piliečių problemas savo kasdieniniame darbe.
Anot savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Astos Leonavičienės, atsižvelgiama į socialinių darbuotojų projektinę veiklą, pasiekimus.
„Įstaigų vadovai kolektyviai apsvarsto darbuotojų nuopelnus ir tai, kurių iš jų darbai tais metais verti apdovanojimų“, – sakė ji.
Ukmergės rajono socialinėje srityje dirbantieji bei socialinių darbuotojų padėjėjai pagerbti Socialinės paramos skyriaus siūlymu. Skirta dešimt apdovanojimų.
Jais pagerbti: Želvos seniūnijos socialinė darbuotoja Audronė Rutavičienė, Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Ema Povilavičiūtė ir Marytė Savickė bei socialinio darbuotojo padėjėjas Darius Sviridovas.
Taip pat – Ukmergės globos centro vyresn. socialinė darbuotoja Vilma Aliukonienė bei socialinio darbuotojo padėjėjos Audra Ščiukienė ir Rita Keževičienė.
Apdovanotos ir Jasiuliškių socialinės globos namų socialinės darbuotojos Dalia Grinienė ir Inga Četrauskienė bei socialinio darbuotojo padėjėja Vilma Rabazauskaitė. Visiems įteiktos rajono mero padėkos, po atminimo dovanėlę. Šventės dalyviams koncertavo grupė „Žemaitukai“.
Socialinių darbuotojų diena šalyje kasmet švenčiama nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. Ji minima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva. Ši data parinkta, nes 1993 m. rugsėjį įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Taip pat ji siejama su Šv. Vincento Pauliečio vardu.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ rašoma, kad profesionalus socialinis darbas yra šiuolaikiškų Vakarų visuomenių pagalbos būdas, ėmęs formuotis 19 a. pabaigoje. Šio darbo pradžia tapatinama su pirmųjų socialinio darbo mokyklų atsiradimu (1898 m. JAV, 1899 m. Olandijoje, 1908 m. Vokietijoje). Socialinių darbuotojų rengimo poreikį skatino vis didėjantis individų problemų visuomenėje kompleksiškumas. Anksčiau plačiai vykdytą (dažniausiai pasiturinčių moterų) labdaringą veiklą ėmė keisti profesionalūs darbuotojai (dažniausiai – moterys, todėl socialinio darbo profesijos ištakos siejamos su moterų judėjimu).
Šiandien socialiniai darbuotojai dirba įvairiose srityse (ligoninėse, globos įstaigose, kalėjimuose, mokyklose) su įvairaus amžiaus ir įvairių problemų turinčiais žmonėmis (bedarbiais, socialinės rizikos šeimomis, vaikais, neįgaliaisiais, nuteistaisiais, senais, skurstančiais, priklausomais nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų asmenimis, tautinių mažumų atstovais, pabėgėliais, diskriminuojamomis visuomenės grupėmis).
