Praėjusią savaitę Vilniuje ir Ukmergėje vyko monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių minėjimo renginiai. Liepos 17-ąją suėjo metai nuo A. Svarinsko mirties. Šiemet jis būtų minėjęs 90 metų jubiliejų…
Penktadienį vidurdienį monsinjoro atminimas buvo pagerbtas Vilniuje Lukiškių aikštėje, vakare Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotos šv. Mišios. Prie namo sostinėje, Odminių g. Nr. 10, atidengta atminimo lenta.
Šeštadienį Dukstynos kapinėse pašventintas kuklus monsinjoro kapo kryžius. Jis nesiskiria nuo kitų mūsų krašto partizanams šiose kapinėse pastatytų kryželių…
Garsaus mūsų kraštiečio atminimas įprasmintas jo paties įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, Vidiškių seniūnijoje. Čia minėjimo išvakarėse baigtas statyti, o renginio dieną pašventintas monsinjoro atminimo kryžius ir paminklinė lenta.
Jo autorius – tautodailininkas Kazimieras Martinaitis, o architektas, padėjęs parinkti vietą kryžiui ir projektavęs paminklinę lentą šalia jo, – Zigmantas Brazauskas.
Parke šv. Mišias aukojo gausus būrys vyskupų ir kunigų.
Po to vyko iškilmingas monsinjoro A. Svarinsko mirties metinių minėjimas.
Koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras, Ukmergės kultūros centro folklorinis ansamblis „Ulyčia“, vadovaujamas J. Giedraitienės, „Tremtinio“ choras, vadovaujamas J. Juodienės.
A. Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnuose, Deltuvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje.
Įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 metais prasidėjus persekiojimui paliko nebaigtas studijas kunigų seminarijoje ir išėjo pas partizanus. Buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, aprūpindavo partizanus vaistais, spauda ir dokumentais. 1946 m. gruodžio 21 d. buvo suimtas, tris mėnesius tardytas bei žiauriai kankintas, nuteistas kalėti 10 metų darbo pataisos lageriuose. Tik 1956 m. jis grįžo į Lietuvą.
1958 m. A. Svarinskas vėl buvo suimtas ir nuteistas 6 metams už antisovietinės literatūros laikymą. Kalėjo Mordovijos lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs ypač pavojingu recidyvistu. Buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1964 m. išleistas į laisvę grįžo į Lietuvą.
Bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1976–1983 m. – Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas.
1978 m. lapkričio 13 d. kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 m. Viduklėje buvo suimtas, nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties.
1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovą Michailą Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepos 11 d. jis buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 d. ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.
1998 m. jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
A. Svarinsko iniciatyva jo gimtinėje Kadrėnų kaime Vidiškių seniūnijos apylinkėse 1991 metais įkurtas Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas.
Jame pastatyta 14 ąžuolinių kryžių Didžiosios Kovos partizanų apygardos kiekvienam batalionui. Taip pat A. Svarinsko iniciatyva čia iškilo ir daugiau kryžių bei paminklinių akmenų.