Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
Kovo 14-ąją Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai atsisveikino su ilgamete darbuotoja – Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Jackūniene, visiems labiau žinoma kaip poras Ukmergėje tuokusia ceremonmeistere.
r.Jackūnienė šiose pareigose dirbo 35-erius metus ir 5 mėnesius ir buvo atsakinga, pareiginga, draugiška, darbšti bei sąžininga darbuotoja. Už nepriekaištingą, pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ji ne kartą skatinta padėkomis, o 2019 metais už sąžiningą ir atsakingą darbą civilinės metrikacijos srityje yra gavusi ir tuomečio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus padėką.
„Buvote ir išliksite mūsų komandos dalimi. Linkime jums sėkmės, naujų idėjų bei tikslų. Telydi sveikata, energija, artimųjų palaikymas naujame gyvenimo etape“, – darbinę karjerą savivaldybės administracijoje baigusiai R. Jackūnienei linkėjo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir administracijos direktorė Inga Pračkailė.
Už ilgametį atsakingą ir profesionalų darbą, žinias ir sugebėjimus, atiduotus darbui savivaldybės administracijoje, R. Jackūnienei įteikta administracijos direktorės padėka ir gėlių puokštė.
Kovo 14-oji R. Jackūnienei – ne tik paskutinė darbo diena savivaldybės administracijoje, bet ir gimimo diena. Sveikinimų ir linkėjimų moteris šią dieną sulaukė ir iš savo skyriaus kolegių bei tame pačiame pastate dirbančių Pivonijos seniūnijos darbuotojų.
„Čia dirbdama susipažinau su daugybe nuostabių, atsakingų bei linksmų kolegų. Mano mintyse – tik geri prisiminimai, o širdyje – bendravimo, buvimo kartu šiluma. Išeinu pakelta galva, nes mylėjau žmones ir jie atsilygino man savo gerumu. Turiu didelę darbo patirtį civilinės metrikacijos srityje, tiek sudarant civilinės būklės aktų įrašus, tiek įrodant giminystę paveldėjimui ar teikiant dokumentus į užsienio šalis. Ateityje galėsiu savanoriauti“, – teigė R. Jackūnienė.
Teisininkės specialybę turinti, 1981 metais Vilniaus universitetą baigusi R. Jackūnienė savivaldybėje pradėjo dirbti nuo 1988 metų spalio mėnesio.
Pasak moters, per tuos dešimt-mečius keitėsi santvarkos, įstatymai, darbo vieta – reikėjo įprasti dirbti naujomis sąlygomis.
„Švč. Trejybės bažnyčią, kur buvo įkurti Ukmergės santuokų rūmai, grąžinus tikintiesiems, teko įsikelti į kitas patalpas. Tam prireikė nemažai laiko tiek tvarkant perdavimo dokumentams, tiek fiziškai dirbant, nes reikėjo saugiai perkelti archyvines knygas, baldus bei kitą inventorių.
Tuo laikotarpiu sulaukėme ir daug interesantų: buvo reikalingi įvairūs dokumentai buvusiems tremtiniams ar jų artimiesiems dėl reabilitacijos ar turto grąžinimo, o kitiems žmonėms – dėl žemės nuosavybės įrodymo. Dirbdavome nuo 7 valandos ryto iki vėlyvo vakaro, neskaičiuodami laiko, kad tik padėtume piliečiams greičiau išduoti gimimo, santuokos, mirties liudijimus. O dar per tuos metus užregistruodavome po 500 santuokų“, – prisiminė R. Jackūnienė.
Nors ji net 28-erius metus dirbo tą patį – Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos – darbą, tačiau, anot R. Jackūnienės vos ne kasmet keitėsi situacijos, įstatymai ir kaskart atrodė, kad iš naujo pradedanti dirbti. Moteris pasakojo, jog kasmet daugėjo išvykstančių rajono gyventojų į užsienį, kuriems reikėjo dokumentų, įrodančių jų tapatybę, pažymų, kad nėra kliūčių tuoktis užsienyje. O po to tie patys žmonės vėl sugrįždavo iš įvairių pasaulio kraštų su užsienietiškais santuokos, vaikų gimimo liudijimais, kad būtų įtraukti į apskaitą bei gautų lietuviškus dokumentus. Santuokas pradėjus registruoti ir bažnyčiose, teko išmokti teisingai sudaryti santuokos apskaitymo įrašus.
„O kur dar santuokų registravimas jaunųjų pasirinktose vietose. Taip ir bėgo dienos, atnešdamos vis kitas naujoves. Mūsų skyrius buvo prijungtas prie Teisės skyriaus, vėliau buvo grąžintas į tą patį statusą, o po kelerių metų vėl susidūrėme su reorganizacija ir t. t.“, – prisiminė R. Jackūnienė.
Ji padėkojo savivaldybės, administracijos vadovams už pagalbą, patarimus, už puikų jos darbo įvertinimą.
Paklausta, ką toliau planuojanti veikti, gerai nusiteikusi ir plačiai šypsodamasi R. Jackūnienė ėmė vardyti: „Smagiai leisiu laiką, keliausiu po Lietuvą. Vyksiu į Žemaitiją, į Ventą. Ten dabar gyvena dukra Karolina su šeima. Esu laiminga, kad jie grįžo iš Anglijos ir jaukiai įsikūrė žento Jono gimtinėje. Manęs labai laukia trys anūkytės: 6-erių metų Kaja Paula, 4-erių Emanuelė ir 1,5-ų metukų Izabelė.
Turiu planų ir išleisti savo eilėraščių knygą, pramokti žemaitiškai. Aš labai pasiilgau vasaros, nes dažniausiai atostogaudavau tik rudenį, tad dabar galėsiu linksmai su mergaitėmis pramogauti gražiame Ventos regioniniame parke, aplankyti Mažeikius, Telšius, Plungę, Žagarę.
Visiems linkiu mylėti savo darbą, tobulėti, daugiau šypsotis, tada užteks kantrybės ir sveikatos, o savo kolektyvo merginoms – jaukiai įsikurti naujose, šiuo metu dar įrenginėjamose Civilinės metrikacijos patalpose ir pakviesti į mane į įkurtuvių šventę.“
