Ukmergiškis pasakojo turintis daug rūpesčių, kurie, jo teigimu, susiję su įvairių valstybinių įstaigų darbu. Žmogus sakė norintis bandyti kreiptis į teismus ir teisybės ieškoti su jų pagalba. Girdėjęs, kad kai kuriems tam tikrais atvejais priklauso teisinė pagalba, norėjo sužinoti apie ją plačiau.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės Vaidotos Majūtės, nemokama teisinė pagalba yra teikiama vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Yra dviejų rūšių teisinė pagalba: pirminė ir antrinė.
Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – minėto įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Valstybė garantuoja ir apmoka 100 proc. pirminės teisinės pagalbos išlaidų. Asmenys turi kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto. Jei tokios galimybės nebus, turi būti pranešta apie kitą priėmimo laiką, kuris – ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi. Jos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda.
Tokią pagalbą Ukmergės rajono savivaldybėje teikia Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Justina Markevičiūtė. Tel. (8 340) 60269, el. p. justina.markeviciute@ukmerge.lt.
***
Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Ši pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija LR Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 100 proc. – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 50 proc. – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Taip pat išlaidos yra apmokamos tam tikrai grupei asmenų, nepriklausomai nuo pajamų.
Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius bei teisę gauti pagalbą įrodančius dokumentus.
Pasak V. Majūtės, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Odminių g. 3, Vilnius, tel. 8 700 00211, el. p. teisinepagalba@vgtpt.lt).
***
Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisos, susijusios su Konstitucinio teismo įstatymu. Dabar į Konstitucinį Teismą besikreipiantys mažesnes pajamas gaunantys asmenys galės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
Skundo pateikimo Konstituciniam Teismui tvarka, Teisingumo ministerijos teigimu, nėra sudėtinga. Jį gali surašyti ir patys pareiškėjai. Jeigu tam reikėtų advokato paslaugos, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms bus suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Asmenys, kuriems priklauso antrinė teisinė pagalba, turės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir prašyti skirti advokatą, kad parengtų kreipimąsi į KT ir atstovautų jiems šiame teisme. Kai asmuo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą samdysis advokatą ir laimės bylą, jo patirtos advokato samdymo išlaidos būtų kompensuotos.
Fiziniai ir juridiniai asmenys gali paduoti konstitucinį skundą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ar kito Seimo, Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Šią galimybę asmuo turi tik prieš tai pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.
Lietuvoje Konstitucinis Teismas kasmet gauna apie 30 prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams.
Iki rugsėjo 1 d. kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui galėjo tik Seimas, Seimo narių grupė, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Teisingumo ministerija numato pertvarkyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą.
Siekiama, kad jos teikimas būtų užtikrintas tiems, kam ji yra būtiniausia. Pasitaiko atvejų, kai vienas asmuo gauna nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą net keliose bylose, kai naudojantis šia finansine teise ilgus metus bylinėjamasi kad ir dėl buitinių smulkmenų.
Kitais metais valstybės garantuojamai teisinei pagalbai lėšos didinamos milijonu eurų.
Gali būti aktualios faktoringo paslaugos
