Ukmergėje šiuo metu turėtų gyventi per pusšimtis niekur nesimokančių ir nedirbančių ir Darbo biržoje neregistruotų jaunuolių. Dalis šių žmonių išvykę į užsienį ar kitus rajonus, o tuos, kuriuos pavyksta rasti, bandoma įtraukti į aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
Viena iš projekto „Atrask save“ koordinatorių Vaida Šimkienė pasakojo, kad jos užduotis šiame projekte – surasti nesimokančius ir nedirbančius, Darbo biržoje neregistruotus mūsų rajono jaunuolius ir bandyti ugdyti jų motyvaciją. Projektą įgyvendina Lietuvos darbo birža, o jos partneris – Jaunimo reikalų departamentas.
V. Šimkienė sakė, kad per metus jai pavyko įtraukti į įvairias veiklas 26 jaunus žmones. 9 iš jų registruojasi Darbo biržoje, trys susirado darbus, du tęsia mokslus, vienas savanoriauja, vienas užsiėmė individualia veikla. Didžioji dauguma šių vaikinų ir merginų – kaimo gyventojai.
Kodėl jie pasirenka būtent tokį gyvenimą, iš ko gauna pajamų? Pasak pašnekovės, tų žmonių gyvenimai klostosi labai skirtingai. Nemažai šeimų girtaujama, kartais jaunuoliai turi teistumus ar skolų, kuriomis domisi antstoliai. Kai kurie metę pagrindines mokyklas, nebenori toliau tęsti mokslų, įgyti specialybę.
Tačiau yra ir visai kitokių istorijų: trys iš į projektą įtrauktų jaunų žmonių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau nei registruojasi Darbo biržoje, nei oficialiai dirba.
Ar visi šie žmonės veltėdžiai, gyvenantys kitų sąskaita? Pasirodo – ne. Dauguma jų dirba nelegaliai. Vienas iš tai skatinančių veiksnių – skolos ir antstoliai. Aišku, yra ir kitokių. Tik kai kuriuos jaunuolius finansiškai išlaiko tėvai arba partneriai.
„Sunkiausia yra ne įtraukti jaunus žmones į projektą, bet juos surasti“, – sako V. Šimkienė. Adresus ji susiranda per seniūnijas, švietimo įstaigas, kartais – policiją ar Darbo biržą.
Kadangi telefono numerių dažniausiai neturi – tik adresus, projekto koordinatorė tiesiog sėda į savo automobilį ir važiuoja į seniūnijas. Susitikusi su jaunais žmonėmis, bando juos įkalbėti keisti gyvenimo būdą – eiti mokytis, bandyti susirasti darbą. O pirmiausiai – užsiregistruoti Darbo biržoje.
Pasitaiko atvejų, kai projekto koordinatorės informatorėmis tampa kaimo pardavėjos. Jos kartais turi daugiau žinių apie gyventojus nei seniūnijų specialistai.
V. Šimkienė sako, kad jaunų žmonių paieškai neretai koją kiša netikslūs kontaktai, netikslūs duomenys. Kartais skambina, o pasirodo, vaikinas ar mergina jau kelerius metus gyvena užsienyje.
Apgailestauja, kad kai kurios seniūnijos bendradarbiauja labai pasyviai, į užklausas neatsako.
Pagrindinė motyvacija jaunuoliams įsitraukti į projektą yra ta, kad tuo metu, kol dalyvauja jame – ne daugiau 4 mėnesius – tampa drausti privalomuoju sveikatos draudimu. O didžiausi nepatogumai kaimo jaunimui – sunkiai įveikiamas atstumas iki miesto. Juk savo transporto ar vairuotojo pažymėjimo paprastai neturi, o autobusai važiuoja retai.
V. Šimkienė pasakojo, kad kiek-vieną į projektą įtrauktą jaunuolį globoja, juo rūpinasi, pati atveža ir parveža į veiklas, vykstančias mieste, palydi iki galimo darbdavio ar net padeda susitvarkyti prarastus dokumentus. Pastebi, kad labiau už siūlomus koncertus ar šventes jaunuoliai vertina tiesiog paprastą bendravimą.
Projektas „Atrask save“, kurį įgyvendina Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Jaunimo reikalų departamentu, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų. Jame gali dalyvauti neaktyvus, nedirbantis, nesimokantis ir darbo biržoje neregistruotas 15–29 m. jaunimas. „Jiems reikia padėti atrasti save, įgyti tam tikrų profesinių įgūdžių, darbo patirties, kad įsilietų į darbo rinką. Jie skatinami įgauti savanorystės patirties, įsilieti į įvairias veiklas“, – sako V. Šimkienė.
Projektas tęsis iki 2018 metų rugsėjo, jo vertė 33 mln. 798 tūkst. eurų, iš kurių 31 mln. 58 tūkst. eurų – ES struktūrinių fondų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos ir 2 mln. 740 tūkst. – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Numatomas dalyvių skaičius šalyje – 35 635.
