Savaitgalį visi norintieji savotiška laiko mašina galėjo persikelti į viduramžius ir pamatyti mūsų protėvių kovas. Tereikėjo nuvykti į Pabaiską, kur vyko gyvosios istorijos festivalis „Šventosios–Pabaisko mūšis“.
Gedimino Nemunaičio ir Vaidotės Šantarienės nuotr. Pabaiske kas dvejus metus rengiama čia vykusio mūšio inscenizacija.
Šis vietovę išgarsinęs mūšis vyko 1435 m. rugsėjo 1-ąją tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad karas tarp šių valdovų prasidėjo 1432 m. Tuomet grupė Švitrigailos valdymu nepatenkintų lietuvių didikų, užmezgę ryšius su Lenkijos ponais, surengė pasikėsinimą prieš Švitrigailą bei didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Žygimantą.
Tačiau Švitrigaila įsitvirtino Polocke ir išlaikė valdžioje rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis. Švitrigailos sąjungininku buvo Livonijos ordinas. Vidaus karas užsitęsė apie trejus metus.
1435 m. priešininkai sutelkė maždaug po 30 000 karių lemiamoms kautynėms. Armijos susitiko dabartinio Pabaisko vietoje, kur Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta.
Vėliau Žygimantas sugebėjo užimti visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tačiau ši pateko į politinę priklausomybę nuo Lenkijos, iš kurios nebeišsivadavo iki pat valstybės likvidavimo 1795 m.
Žygimantas mūšio lauką pavadino Pabaisku – nuo lenkiško žodžio „pobojowisko“, reiškiantį mūšio lauką, o ten tekantį upelį – Viktorija (pergalė). Mūšio vietoje buvo pastatyta bažnyčia, aplink kurią įsikūrė miestelis.
Šventės kas dvejus metus
Pabaiskiečiai kas dvejus metus iškilmingai prisimena garsiuosius šiose vietovėse viduramžiais praūžusius mūšius. Ta proga miestelyje rengiami gyvosios istorijos festivaliai.
Toks festivalis vyko ir praėjusį savaitgalį. Į jį atvyko viduramžių karybą ir senovinius amatus demonstruojančių klubų nariai.
Renginio iškilmės prasidėjo miestelio centre prie mūšiui atminti skirto paminklo, iškilmingai atnešus Pabaisko seniūnijos vėliavą. Šią vietą, anot istorikų, ir galima laikyti mūšio epicentru.
Susirinkusieji kartu su Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės vyrų choru, vadovaujamu profesoriaus Tado Šumsko, sugiedojo valstybės himną. Renginio dalyvius sveikino Seimo narys Kazys Grybauskas, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas. Pabaisko mūšis, anot seniūno, davė pradžią Lietuvos kaip valstybės formavimuisi. Už šio istorinio įvykio perkėlimą į mūsų dienas, inscenizuojant anuomet vykusią kovą, svečiai dėkojo šventę puoselėjančiam Ukmergės karo istorijos klubui.
Šio mūšio svarbą amžininkai lygina su Žalgirio mūšio pergale. Apie tai kalbėjo ir renginyje dalyvavęs istorikas Romas Batūra.
Po iškilmių šia proga aukotos šventos mišios Pabaisko bažnyčioje, kurią Žygimantas Kęstutaitis pastatęs mūšyje iškovotai pergalei atminti.
Atidengtas stendas
Miestelyje šventės proga atidengtas stendas su istorinėmis schemomis. Gražiai apipavidalintas stendas nuo šiol taps įdomiu ir reikšmingu Pabaisko akcentu.
Istorikas Romas Batūra jame išdėstė svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinius įvykius, jų kryptis, vietas, datas. Išryškinta Pabaisko mūšio svarba. Pasak istoriko, tai – mūšis, užbaigęs 250 metų trukusius Lietuvos gynybinius karus.
Susigrūmė kovose
Renginio metu Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Po to nedidelė eisena patraukė į simbolinę Šventosios–Pabaisko mūšio vietą, kur uždegtas aukuras, padėti gėlių vainikai.
Apžiūrėję čia pat pastatytas viduramžių karines palapines, šventės dalyviai pamatė, kokia buvo tuometinė karių buitis, amatininkų veikla, galėjo įsigyti amatininkų dirbinių, šaudyti iš lankų, pajodinėti.
Vyko pėsčiųjų viduramžių karių ginkluotės ir ekipuotės, kovų būdų demonstravimas, raitelių pasirodymai. Lygiai 16 valandą nugriaudėjo Šventosios–Pabaisko mūšio inscenizacijos pradžia. Mūšyje dalyvavo per 30 karių. Kautynes komentavo Senovės Baltų kovų brolijos viršaitis Arūnas Bugvilionis.
Kuria gyvąją istoriją
Vienas iš renginio organizatorių savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotojas Julius Zareckas pasakojo, kad šią ir dar dvi šventes surengti šiemet pagelbėjo pagal VVG programą finansuotas projektas.
Karo istorijos klubas įgyvendina tęstinį trejų metų projektą „Gyvoji istorija Ukmergės rajono miesteliuose“. Išskirtos trys istorinės datos ir vietovės: Deltuvos ir Pabaisko mūšiai bei prezidento Antano Smetonos gimtadienis, dar vadinamas Smetoninėmis.
Projektui buvo skirta ženkli suma – 50 000 litų. Už šiuos pinigus jau pasiūtos ir kitąmet bus siuvamos karių uniformos, pasiūtas frakas prezidentą A. Smetoną vaidinančiam aktoriui. Už šias lėšas Pabaiske pastatytas minėtasis stendas, šaudymo lankais taikiniai, suolai žiūrovams, dekoracinės viduramžių vežimų kopijos…
Vilma NEMUNAITIENĖ
Daugiau nuotraukų kaip visada galite rasti mūsų facebook profilyje.