Pabaiskas jau ruošiasi miestelyje rengiamai tradicinei Bendrystės šventei.
Ji vyks per Žolinę. Žolinės atlaidai nuo seno yra svarbiausi metų atlaidai Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčioje, tad apie šią datą sukasi ir pagrindinė vietos bendruomenės šventė.
Pabaisko seniūnijos vyr. specialistė Gina Pažiūrienė, kasmet rengianti projektą šiai šventei, pasakoja, kad kiekvienais metais atrandamas vis naujas akcentas.
Antai pernai vyko paminklo šio krašto savanoriams atidengimo iškilmės, užpernai sutiktas į atlaidus atvykęs vyskupas. O šiemet pagrindiniu šventės akcentu taps Pabaisko mokyklos buvusių mokytojų ir auklėtinių susitikimas.
Proga tam neeilinė – šiemet sukanka 245-eri metai nuo mokyklos Pabaiske įkūrimo. Istoriniai šaltiniai liudija, kad parapinė mokykla čia įkurta 1777 metais.
Ta proga rugpjūčio 14-ąją prie bažnyčios bus atidengtas mokyk-los jubiliejui skirtas stogastulpis.
Prie mokyklos tą dieną bus laukiami visų laidų buvę mokiniai ir darbuotojai. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Pabaisko padalinio darbuotojai žada parengti parodą apie mokyklos gyvavimo istoriją.
G.Pažiūrienė sako, kad kasmetinė šventė rengiama bendruomenės ir seniūnijos iniciatyva. O bendruomenių, seniūnijų, bažnyčių aktyvistai kaimuose, juk ne paslaptis, – neretai tie patys visuomeniški ir bendruomeniški gyventojai…
Taip jau sutapo, kad Pabaisko parapinės mokyklos sukakčiai skirta šventė vyksta tais metais, kai miestelyje nustoja veikti valdiška mokymo įstaiga – šie mokslo metai mokyklai Pabaiske buvo paskutiniai.
Tačiau pasak G. Pažiūrienės, yra gera, optimistiškai nuteikianti žinia – šiame pastate veiklą nuo rugsėjo pradės privati „Tėkmės“ mokykla. Pabaiskiečiai džiaugiasi – kokia mokykla bebūtų, privati ar valdiška, svarbiausia, kad švietimo židinys neužges ir tikisi su šia įstaiga įvairiapusio bendradarbiavimo.
Pabaisko seniūnas Renatas Kolka pasakojo, kad, rengiantis šventei, stengiamasi sutvarkyti miestelio aplinką, kad svečius miestelis pasitiktų visu gražumu.
Nors atrodo, kad Pabaiskas – strategiškai patogioje vietoje, Ukmergės pašonėje, tad vietą gyventi čia galėtų rinktis ir jaunos šeimos, o taip, deja, nėra.
Pasak R. Kolkos, jų seniūnija gyventojų skaičiumi šiemet, deja, tūkstančio ribą peržengė į neigiamą pusę. Lig šiol gyventojų čia buvo daugiau kaip tūkstantis, o dabar – per 980. Kasmet žmonių seniūnijoje mažėja – mirtys vos ne kas savaitę, o gimimai – didžiulė šventė – 3–4 per metus.
Tiesa, žiūrint iš šalies atrodo, kad kaimo sodybos nėra sunykusios – jos tvarkingos, apželdintos, remontuojamos. Seniūnas patvirtina, kad nemaža dalis sodybų atgyja tik vasaromis. Žmonės čia leidžia savaitgalius, poilsiauja, tačiau gyvenamosios vietos nedeklaruoja, nuolatos negyvena.
Pasak R. Kolkos, aktyviausias gyvenimas tarp visų seniūnijos kaimų vyksta Varinėje. Ji – greta miesto ribos. Čia statomi nauji namai, kuriasi šeimos.
