Pasibaigus rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, pirmą kartą vyko Ukmergės rajono savivaldybės tarybos mažumos valanda.
Jos metu mažumos atstovai uždavė klausimų rajono vadovams. Vadinama mažumos valanda yra numatyta rajono savivaldybės tarybos Reglamente, vadovaujantis pasikeitusiu Vietos savivaldos įstatymu.
Opozicine šią kadenciją pasiskelbė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija: Audronė Augustėnienė, Giedrius Auglys, Agnė Balčiūnienė, Jūratė Martinkutė, Kęstutis Zinkevičius.
Opozicijos lyderiu išrinktas G. Auglys. Jis uždavė klausimą dėl bešeimininkių kačių ir šunų. Šiuo metu mūsų rajone šios problemos niekas nesprendžia, nes niekas neteikia tokios paslaugos.
Nors rajone veikia dvi gyvūnus globojančios organizacijos, nė viena iš jų savivaldybės konkurse šiai paslaugai teikti nedalyvauja. Aiškina, kad ne dėl pinigų kiekio, o dėl perteklinių sąlygų. Pavyzdžiui, turėti specializuotą transportą ar ginklą agresyviems gyvūnams primigdyti.
Rajono savivaldybės meras Darius Varnas sakė, kad, jei neatsiranda nė vieno norinčiojo dalyvauti konkurse, nieko padaryti negalima. Aiškino, kad naujose konkurso sąlygose paslaugą išskirstė. Kita vertus, esą daug kas numatyta įstatymais – tai ginklas ir specialus transportas. Tikisi, kad šią problemą kaip nors išspręs, tam dedamos pastangos.
Į klausimą, kaip yra kituose rajonuose, meras sakė, kad, pavyzdžiui, Širvintos pasidarė tvarką – vieno beglobio gyvūno priežiūra mėnesiui kainuoja 500 eurų.
Antras G. Auglio klausimas – dėl V. Kudirkos gatvės. Ji suremontuota, bet teirautasi, dėl prioritetų, atliekant remonto darbus. Buvo patvirtintas prioritetinis gatvių sąrašas, o V. Kudirkos gatvė jame – 21-u numeriu. Atkreiptas dėmesys, kad daug prastesnės būklės miesto gatvės liko neremontuotos. Meras sakė, kad dėl šios gatvės jau buvo sutarta prieš dvejus metus – net pasirašytos sutartys. Ją tiesiog iš anksčiau numatyta remontuoti. Dabar visa gatvė, o ne tik jos dalis tvarkinga.
Klausta ir dėl suremontuotoje V. Kudirkos gatvėje paliktų elektros stulpų. Ar nereikės po kelerių metų vėl ardyti griauti, jei ESO ties požeminius kabelius. Paaiškinta, kad, jei ateityje ESO tvarkys, tai atliks už savo lėšas.
Opozicinės frakcijos narys K. Zinkevičius teiravosi dėl Karinio miestelio projekto. Jis jau turėjo būti pabaigtas ir tvirtinti atiduoti dokumentai. O kaip yra iš tikrųjų? Meras patikino, kad projektas pabaigtas laiku. O visos dabar kylančios problemos sprendžiamos pagal garantinę sutartį. Kas išlaužyta – esą tai jau mūsų rajono atsakomybė.
K.Zinkevičius taip pat klausė dėl slėptuvių karo atveju. Įtempta geopolitinė situacija verčia nerimauti, kiek gyventojų karo atveju turėtų galimybę saugiai pasislėpti slėptuvėse. Žadėta vieną slėptuvę sutvarkyti, bet, kiek girdėjo, ji numatyta valdžios žmonėms. D. Varnas patikslino, kad ne valdžios žmonėms – ten bus vadavietė.
Remiantis įstatymais savivaldybės slėptuvės privalo apsaugoti 20 proc. žmonių. Didelė dalis glaustųsi privačių namų rūsiuose. Vienintelę slėptuvę Jaunimo centro teritorijoje žadama suremontuoti. Biudžete tam numatytos lėšos.
Opozicinės frakcijos narė J. Martinkutė teiravosi, kaip vyksta viešųjų erdvių atnaujinimo projektų priežiūra, pavyzdžiui, Sveikatos parko prie ligoninės. Atkreipė dėmesį, kad ten augalai neprižiūrimi, o takeliai baisūs.
Pastebi, kad parkas prižiūrimas, bet dėl gėlynų ir takelių – tikrai ne taip viskas turėjo būti.
Miesto seniūnas Žilvinas Dirsė paaiškino, kad parką prižiūri seniūnija, o rangovas – bendrovė „Ukmergės paslauga“. Pasak seniūno, takeliai tokiame reljefe, koks yra parke, – nėra tinkamas sprendimas, todėl seniūnija bent tris kartus takelius jau remontavo. Ypač daug žalos padaryta po paskutinės liūties. Pagrindinį rožyną Sveikatos parke šiuo metu prižiūri miesto seniūnijos darbuotojai. Dėl arčiau tvenkinio esančių gėlynų – jie daryti pagal projektą, nors ten būti neturėtų, nes vieta žema ir augalai išmirksta.
J.Martinkutė teiravosi ir apie maisto atliekų surinkimo oranžiniuose maišeliuose pilotinį projektą: kaip sekasi, kokie rezultatai?
Meras informavo, kad šis pilotinis projektas vyksta iki metų pabaigos. Atsakymai bus pateikti po gruodžio 31 dienos. Miesto seniūnas Ž. Dirsė paragino visus gyventojus ateiti į seniūniją papildomai pasiimti oranžinių maišelių.
Dar vienas J. Martinkutės užduotas klausimas – dėl draugystės su miestais partneriais užsienyje. Pastebi, kad ta draugystė labai jau formali. Gal su savivaldybės delegacijomis ir saviveikliniai kolektyvai galėtų važiuoti, ir mes pas save saviveiklininkus iš miestų partnerių galėtume pasikviesti, kad ir paprasti žmonės tą draugystę pajustų, „o ne tik nusifotografuoti ir dovanėlėm apsikeisti“.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė sakė, kad panašios idėjos buvo svarstytos – gražu būtų, kad ir kolektyvai galėtų važiuoti. Tik dažniausiai, kai esame kviečiami, nurodomas atvykstančiųjų skaičius, nes greičiausiai nėra galimybės priimti didelį skaičių žmonių – tai brangu.
Buvęs rajono savivaldybės meras R. Janickas papildė direktorę, kad iki pandemijos ir karo Ukrainoje buvo graži tradicija – į Ukmergę atvykdavo ansambliai iš miestų partnerių Latvijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Tačiau pandemija ir karas sujaukė tuos planus ir tradicijas. Be to, jei šalys siunčia saviveiklinius kolektyvus, mes turim priimti, o tai brangu.
