Per mėnesį kai kurie obuolių supirkėjai šių vaisių supirkimo kainas pakėlė daugiau kaip dvigubai. Jie už kilogramą obuolių sodininkams moka po 24 centus.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Krituoliai obuoliai brangsta.
Daugelyje sodų mūsų rajone obuolių derlius šiemet geras. Tačiau nuo vaisių linkstančios obelų šakos gali tapti ir nemaža problema. Mat gausaus derliaus savo reikmėms dažnai taip ir nesunaudojame. Tuomet po obelimis nukritę vaisiai netrunka virsti gličiu puviniu.
Savo paslaugas sodininkams siūlo obuolių supirkėjai. Jie nuosavomis ar nuomotomis transporto priemonėmis važinėja po rajoną ir superka iš gyventojų obuolius. Vaisius sodų savininkams belieka surinkti ir suberti į maišus.
Ukmergėje supirkėjai sezoną pradėjo mokėdami 10 centų už kilogramą. Netrukus kaina šoktelėjo iki 15 centų. Dar po kelių dienų ji pakilo iki 17 centų.
Pasiteiravus apie tokį kainų skirtumą, verslininkai aiškino, jog už vasarinius obuolius perdirbėjai moka gerokai mažiau. Be to, prekinė išvaizda jų prastesnė nei rudeninių, jie greitai pūna.
Labiausiai išlošė kantriausi sodininkai, neskubėję purtyti obelų ir kuo greičiau atsikratyti derliumi. Šiuo metu savaitraštyje „Ukmergė“ pasiskelbę supirkėjai už kilogramą šių sodo gėrybių sako mokantys 24 centus.
Bene arčiausiai nuo Ukmergės esantys perdirbėjai – AB „Anykščių vynas“ obuolius šiemet pradėjo supirkinėti nuo rugpjūčio pabaigos. Supirkimo pradžia palyginti su praeitais metais vėlavo visa savaite.
Obuolių buvo neskubama supirkinėti, nes perdirbėjai vasarines veisles vertina prasčiau nei vėlyvesnes.
AB „Anykščių vynas“ direktorius Audrius Zuzevičius aiškina, jog ankstyvosios vasarinės veislės vyno gamybai nėra tinkamos – iš jų pagaminama mažiau sulčių nei iš vėlyvesniųjų veislių. Be to, jos per rūgščios – į tokias reikia dėti daugiau cukraus, kitokių priedų. Vasarinių veislių ir supirkimo kainos mažesnės.
Kokiomis kainomis iš supirkėjų bendrovė priima obuolius, direktorius neatskleidė. Tačiau to, kad kainos „palaipsniui auga“, jis neslėpė.
„Šiuo metu sunokę obuoliai brandesni, sultingesni. Be to, jų gausiai užderėjo tik pusėje Lietuvos. Daugiausiai – Šiaurės Rytų dalyje. Tai ir kainai turi įtakos“, – kalbėjo A. Zuzevičius.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ