Ukmergiškiai broliai Vykintas (24 m.) ir Vytaras (17 m.) Čivai dalį savo atostogų šią vasarą praleido arabų šalyje Jordanijoje. Čia susipažino su beduinų gyvenimu, turėjo pakeisti vairavimo įgūdžius ir mėgavosi dykumos vaizdais, kuriems, tikina jie, nedaug kas gali prilygti.
Nemažai Europos aplankiusiam Vykintui Jordanija, pasakojo jis, buvo pirmoji šalis už mūsų žemyno ribų. Ieškojęs, kaip galėtų po atostogų Lietuvoje grįžti į Nyderlandus, kur dabar gyvena, rado pigius bilietus į šią rytų Azijos šalį.
Per keturias dienas broliai sugebėjo apkeliauti tik labiausiai turistų pamėgtas vietas. „Šią kelionę suplanavau iš anksto. Jordanija yra nelabai pažįstamas kraštas su visiškai kitokia gyvenimo kultūra. Pamaniau, jog reikia būti atsargesniems ir viską susiplanuoti“, – pasakojo Vykintas.
Viena iš aplankytų vietų – Petra, tai – senovinis miestas: „Jis buvo pastatytas keletą šimtmečių prieš Kristaus gimimą, nuniokotas, bet vėl atrastas prieš porą šimtmečių šveicaro mokslininko. Tas miestas – stebuklas šiuolaikiniame pasaulyje.“
Per karščius buvo nelengva vaikštinėti senovinio miesto takais ir lipti į kalną, tačiau, sako jis, vaizdai aplink – gamta ir pastatai – to verti.
Keliaujant išsinuomotu automobiliu buvo galimybė pamatyti nemažai miestelių ir kaimelių. Sustota Madaboje, kur apžiūrėta populiari mozaikų bažnyčia.
Maistą kepa po smėliu
Ypač įspūdinga keliautojai vadina dieną, praleistą Wadi Rum dykumoje. „Turėjome gidą, kuris mus su visureigiu vežiojo po dykumos lankytinas vietas ir papasakojo šiek tiek istorijos. Dykumoje sutikome saulėlydį, leidomės smėllente nuo smėlio kalnų. Vaizdai – neišdildomi: nors patys juos išvydome, iki dabar stebiuosi, kad tikrai savo akimis matėme dykumą“, – žavėjosi Vykintas.
Tiesa, kai kas kėlė ir neigiamų emocijų. „Buvo galimybė pajodinėti kupranugariu, tačiau, deja, vietiniai su šiais gyvūnais nesielgia gražiai. Jie gyvena nelaisvėje ir yra išnaudojami turistų malonumui“, – pastebi jis. Mano, kad ir kitose šalyse apskritai turi būti atsisakyta tokių pramogų, kai turistai joja ant dramblių, asilų.
Dykumoje ukmergiškiai gavo pietus, vakarienę, pusryčius: „Gidas labai rūpinosi savo svečiais. Maistas šiek tiek pritaikytas europiečiams, tačiau ragavome ir Rytų Azijai būdingų patiekalų. Visiškai kitokia nei lietuviška duona, įvairios salotos, pasaulyje žinomas „baba ganoush“ – paruošti baklažanai, bet Jordanijoje šiek tiek kitoks, vadinamas „moutabel“, humusas, „shawarma“ – toks šiek tiek lietuviško stiliaus kebabo suktinis. Taip pat ragavome tradicinį beduinų patiekalą, kuris susideda iš vištienos, ryžių, bulvių ir cukinijų. Jis buvo kepamas po smėliu žemėje įrengtame mažame šulinyje, tai, sakė gidas, yra tradicinis beduinų karšto maisto ruošimo būdas.“
Gerbia kitataučius
Neįprastų potyrių suteikė ir Negyvoji jūra: „Ji smagiai nustebino. Keistas jausmas be pastangų plūduriuoti vandens paviršiuje. Prieš lipant į vandenį galima išsitrinti odą specialiu purvu, kuris atgaivina odą, o kartu tai – ir linksmas užsiėmimas.“
Žmonės Jordanijoje, sako pašnekovas, labai svetingi. „Kiekvieną kartą užėjus į kavinę, parduotuvę ar užeigą, žmonės, pamatę, kad mes nesam arabai, iškart sveikina atvykus į jų šalį, klausia, iš kur kilę. Dauguma net nežino, kur ta Lietuva. Šalyje jaučiasi ekonominė atskirtis tarp žmonių, kai kurie gyvena labai gerai, kai kurie – labai skurdžiai“, – pasakojo jis.
„Beje, arabai Jordanijoje į baltaodžius ir kitų rasių žmones žiūri nuoširdžiai. Jiems visi yra lygūs, vienodi. Jordanams svetingumas yra jų kultūros dalis, taip turėtų būti visur. Lietuvoje, deja, ypač mažesniuose miestuose, tarp jų – Ukmergėje, vis dar neretai išgirstu rasistinių pasisakymų, kitaip žvelgiama į kitataučius. Čia lietuviams dar reikia labai paaugti iki jordanų“, – pastebi ukmergiškis.
Padangos neatlaiko
Šioje šalyje turistus labai dažnai stabdė policija. „Iš pradžių buvo gal šiek tiek keista, tačiau dažniausiai jie tik paklausia, iš kur esam ir kur važiuojam, ir paleidžia, – teigė jis. – Todėl keliautojams linkėčiau nepanikuoti – patikros vyksta dažnai. Apskritai vairavimas čia, kur vairuotojai ne itin atidžiai laikosi kelių eismo taisyklių, kėlė streso. Keliai kai kur labai vingiuoti. Važiuodami iš Petros užvažiavome į tokį kalną, kuriuo bevažiuojant mašina, atrodė, apsivers atgal. Šiek tiek juoko ir gailesčio kėlė sprogusių padangų skaičius pakelėse. Turbūt neužtektų mūsų keturių rankų pirštų suskaičiuoti, kiek matėme krovininių automobilių, riedančių 20 km/h greičiu dėl sprogusių padangų.“
Planuose – pašvaistė
Kelionės Vykintui labai svarbios. Vienomis įspūdingiausių šalių vadina Kiprą, Šveicariją, ypač patiko Ispanijos mieste Barselonoje.
„Šveicarija pakerėjo Alpėmis. Viena iš smagiausių vietų buvo Luganas prie Italijos sienos, kur galima ne tik pasigrožėti kalnais, bet ir atsipalaiduoti prie skaidraus vandens. Aš dažnai tikrinu skrydžių į įvairias vietas kainas, todėl kryptis man spontaniškai „parenka“ būtent jos. Planuose – Islandija ir šiaurinė Suomijos dalis, kur žiemą norėčiau pamatyti poliarinę pašvaistę“, – ketinimais dalijosi keliautojas.
