Savivaldybės biudžetinės įstaigos šią savaitę paragintos atkreipti dėmesį į didesnę elektroninių duomenų apsaugą. To imtasi, kai iš Ukmergės švietimo centro, pasinaudojus internetine bankininkyste, buvo pasisavinta daugiau kaip 40 tūkstančių litų.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Painiava Švietimo centre baigėsi kriminalu.
Į įstaigos pinigus pasikėsino telefoniniai sukčiai, kurie konfidencialią informaciją apgaulės būdu sužinojo iš joje dirbančios buhalterės.
Netikėto telefono skambučio moteris sulaukė praėjusią savaitę. Skambinęs vyriškis prisistatė aukštu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu. Pasakė neva savo vardą bei pavardę ir paragino patikrinti šią informaciją internete.
Vyras kalbėjo apie tai, jog, naudojantis jos sąskaita, banke plaunami pinigai. Sugebėjo įtikinti, kad jam reikalingi internetinės bankininkystės duomenys. Vėliau moteris sužinos, kad iš jos asmeninės sąskaitos pasisavinta 603 litai.
Maža to, nusikaltėliui ji prasitarė dirbanti Ukmergės švietimo centre bei atskleidė atitinkamus darbovietės duomenis. Kitą dieną iš AB Ūkio banko sužinojo, jog iš keturių čia esančių įstaigos sąskaitų dingo 40 900 litų.
Dėl šio įvykio rajono policijos komisariate penktadienį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai aiškinasi sukčiavimu įtariamus asmenis.
Įspėjo dėl saugumo
Švietimo centrui praradus pinigus, griežčiau saugoti informaciją raštu įspėtos visos rajono biudžetinės įstaigos. Apie šią būtinybę ir Centro situaciją pirmadienį kalbėjosi rajono savivaldybės, jos skyrių vadovai.
„Aptarėm tą problemą ir buvo išsakyta mintis visas įstaigas dar kartą perspėti, kad atkreiptų dėmesį į saugumą, – sakė savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė. – Nurodyta atsargiau elgtis ir neviešinti duomenų, kad ateity išvengtume panašių atvejų.“
Anot vedėjos, sukčių pasisavintos lėšos – ne savivaldybės biudžeto pinigai, o įstaigos uždirbtos pajamos. Centras vykdo projektinę veiklą, organizuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginius. „Jie taip pat atsakingi už Veprių stovyklą, veda seminarus švietimo įstaigų pedagogams ir už tai gauna pinigus“, – sakė V. Butkevičienė.
Situacija – nepavydėtina
Ji patikino, jog nuobaudos už tokius skaudžius patiklumo padarinius klausimas sprendžiamas pirmą kartą: „Ikiteisminis tyrimas pradėtas, ir reikia palaukti, kaip viskas dėliosis.“
Situaciją skyriaus vedėja vadina nepavydėtina. „Dažnai girdim, kad sukčiai įtikina ir jaunus žmones. O čia – ir pavarde prisistatė, ir patikrinti liepė, apie pinigų plovimą kalbėjo. Sužinojęs elektroninės bankininkystės duomenis, tuo ir pasinaudojo, galėdamas prieiti prie sąskaitų. Kai dabar viskas kompiuterizuota, banke irgi praėjo, nes būtų žmogus – atkreiptų dėmesį į tokias operacijas“, – svarstė pašnekovė.
Buhalterės poelgį sieja su aferistų sugebėjimu smarkiai paveikti psichologiškai: „Ji to nepadarė tyčia. Dar būtų savi pinigai… Bet prarasti įstaigos pinigus – tai jau ir yra didžiausia bausmė žmogui.“
Spręs dėl žalos ir nuobaudos
Kam šioje istorijoje ir kaip teks atsakyti už savo veiksmus, kol kas nenorintis spėlioti ir Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis. „Materialinė žala padaryta, o apie tai kalba Darbo kodeksas. Ar šiuo atveju buhalterė turės ją atlyginti visiškai ar ne – per anksti vertinti, reikės išnagrinėti ne vieną norminį aktą“, – sakė jis.
Žalą tektų padengti arba visą, arba sumokėti trijų vidutinių atlyginimų dydžio sumą. Žalos išieškojimo aplinkybės, pasak vedėjo, priklausytų ir nuo to, kokia tikimybė surasti nusikaltimą įvykdžiusius asmenis.
R. Jurgilaičio teigimu, drausminės nuobaudos darbuotojai klausimas – ne savivaldybės vadovų kompetencija. Raštišką jos pasiaiškinimą nagrinės Švietimo centro vadovė. Sprendimas, anot pašnekovo, turėtų būti priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, buhalterės darbą ir pan.
Panašių atvejų būtų išvengta, jei įstaigos atsakingiau tvarkytų savo duomenis. „Neturėtų būti painiavos, kada painiojamos privačios ir valdiškos sąskaitos“, – sakė jis.