Nuo nepageidaujamų reklaminių leidinių pašto dėžutėse vartotojus turėtų saugoti Reklamos įstatymas. Tačiau jo paiso ne visi reklamos platintojai. Jų savivalę viliamasi žaboti naujo Pašto įstatymo nuostatomis.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Vartotojus nuo nepageidaujamos reklamos saugo įstatymai.
Susisiekimo ministerija skelbia, jog sausio 1-ąją įsigaliojęs naujos redakcijos įstatymas išleistas, atsižvelgiant ir į vartotojų skundus dėl į dėžutes metamos neadresuotosios reklamos. Pašto įstatyme numatyta, kad jeigu gavėjas jos nenori, ant laiškų dėžutės turėtų nurodyti, jog reklamos gauti nepageidauja. Tai gali būti lipdukas su užrašu ar kitoks laisvos formos pranešimas.
„Įstatymo pataisos numato, kad reklamos platintojai negali nieko mesti, jeigu žmogus užsiklijavęs tokį pranešimą. Priešingu atveju bus baudžiami“, – pasikeitimus komentavo AB Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.
Dėžutė turėtų būti pažymėta užrašytu arba atspausdintu tekstu. „Taip žmogus išreiškia savo norą, kurio privalu paisyti“, – sako ji. Pastebi, jog dažniausiai gyventojai užsiklijuoja lipdukus.
Anot pašnekovės, tai nėra naujas reikalavimas įvairiausias skrajutes ir kitus leidinius platinančioms įmonėms. Draudimas visa tai teikti šito nepageidaujantiems asmenims taip pat yra apibrėžtas Reklamos įstatyme.
Atsisakyti reklamos galima ir kitu būdu. „Turim raštiškus gyventojų, nenorinčių jos gauti, prašymus. Mūsų darbuotojai informuoti apie konkrečius adresus ir reklamos ten nededa“, – teigė A. Jonušaitė.
Laisvos formos prašymą, anot jos, galima pateikti pašto skyriuje arba atsiųsti elektroniniu paštu: „Tada įtraukiam adresą į savo duomenų bazę, kad laiškininkai žinotų.“
Pašnekovė sako, jog patys gyventojų skundų nėra gavę: „Reklamą platinam ne tik mes, bet ir daug įmonių, ypač – didmiesčiuose. Jeigu pranešimų ant dėžučių nepaisoma, reikia kreiptis į vartotojų teises, o pažeidėjus aiškintųsi pagal reklamą.“
Panašių ginčų bei nuobaudų neišvengiama. Jų, pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vyriausiojo specialisto Vito Jono Ūso, tenka skirti už Reklamos įstatymo pažeidimus. Neretai tenka aiškintis ir atvejus, susijusius su nepageidaujamos reklamos siuntinėjimu ryšio priemonėmis.
Tuo metu pažeidėjų bei pašto dėžučių savininkų ginčuose kartais nelengva įrodyti, jog pastarieji buvo atsisakę reklamos.
Ką turėtų daryti vartotojai, informavo VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus l. e. p. vedėja Kristina Grigaitė. Atsisakius, bet gavus reklamos, priklausomai nuo jos turinio reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Jų surašytų protokolų pagrindu Tarnyba nagrinės prašymus ir taikys sankcijas.
Per 2012 m. VVTAT nagrinėjo penkias bylas dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo – nepageidaujamos reklamos ryšio priemonėmis siuntimo vartotojui. Reklaminės veiklos subjektams, pasak K. Grigaitės, gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki 30 tūkst. litų. Jei pažeidimas mažareikšmis, gali būti taikoma administracinė nuobauda – įspėjimas.
Pastaraisiais metais Tarnyba gauna vis daugiau nusiskundimų dėl nepageidaujamos reklamos, skleidžiamos į pašto dėžutes elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis. „Tačiau ne visi skundai yra pagrįsti. Dažnai vartotojai pamiršta, kad pildydami anketas įvairioms lojalumo kortelėms gauti ar naršydami tinklalapius, užsiregistruoja bei pateikia savo kontaktinius duomenis ir pažymi, kad pageidauja gauti informaciją apie nuolaidas ir akcijas“, – teigė K. Grigaitė.