Ukmergės ligoninėje prieš kelias savaites artimųjų akyse užgeso 70-metis Stasys Labunskas. Gedinti šeima kaltina medikus: velionio vaikai neabejoja, jog tėčio neteko dėl jų aplaidumo.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Iš medikų tikimės visokeriopos pagalbos, tačiau kartais tenka skaudžiai nusivilti…
Ką privalo daryti medikas, išvydęs mirštantį žmogų? Kodėl gydytojai tokie abejingi sergantiesiems? Atsakymų į šiuos klausimus ieško mirusiojo dukra Daiva Driukienė, kuri skaudžios patirties neišvengia jau nebe pirmą kartą.
Moteris pasakoja, jog pagalbos sergančiam, fiziškai neįgaliam tėčiui prireikė gegužės 19 dieną. Tąsyk jis buvo nusilpęs, sutriko kalba, žmogus nebereagavo į aplinką. Tokią būseną sako susiejusi su insulto požymiais, todėl nuvežė tėtį į ligoninę.
Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ligonį, turėjusį 37,7 laipsnio temperatūros, apžiūrėjo gydytojai Dalius Paškevičius ir Vytautas Šėmys. Įtarus plaučių uždegimą, buvo padaryta plaučių nuotrauka. Tačiau konkretaus atsakymo apie diagnozę D. Driukienė teigia taip ir nesulaukusi.
Žmogų buvo ketinama išleisti į namus, liepta vartoti antibiotikus. Pašnekovė sako prašiusi atsižvelgti į tai, kad tėčio būklė daug rimtesnė. Tikėjosi, kad būtent ligoninėje jam bus skirtas tinkamas gydymas.
Tačiau nesuvokia, kodėl iškart buvo paguldytas į Vidaus ligų skyrių. „Keturias dienas buvo gydomas nuo plaučių uždegimo, o tik gegužės 23 dieną padarė galvos smegenų kompiuterinę tomografiją. Paaiškėjo, kad jam visai ne plaučių uždegimas“, – moteris teigė, kad jos įtarimai dėl insulto pasitvirtinę.
Vaistų nepanaudojo
Dar kitą dieną S. Labunskas buvo perkeltas į Neurologijos skyrių. Anot dukters, čia reikiama priežiūra nebuvo suteikta. Pirmiausia, artimieji nesupranta, kodėl tėčio tinkamai negydė vaistais, kurių patys turėjo parūpinti.
„Gydytoja išrašė papildomų vaistų. Kai nupirkom ir atnešėm, seselė sako – vaistai leidžiami iki šeštos valandos. Matyt, tokia tvarka… – stebėjosi pašnekovė. – Bet ir kitą dieną po pietų brolis atvažiavo – visos dešimt ampulių dėžutėj net nepradėtos… Turėjo tą patį penktadienį suleisti, perdien – po du kartus, o jau sekmadienį sužinojom, kad išvis buvo tik viena suleista.“
Pagalbos nesuteikė
Lemtingąjį gegužės 27-osios sekmadienį apie šeštą valandą vakaro vyras mirė, o įvykių ligoninėje liudininku tapo D. Driukienės brolis.
Tądien jis lankė tėtį. Vėliau vyras pasakos, jog nuvežus tėvuką į dušą, šiam pasidarė silpna ir jis vežimėlyje sukniubo. Sūnus puolė prašyti slaugytojos pagalbos, tačiau niekas esą nesuskubo padėti. Televizorių kitai skyriaus pacientei jungdama darbuotoja teatsakiusi, jog tai – gydytojo pareiga.
„Brolis tėvuką parvežė į palatą, o kai atėjo reanimatologė, jis, galima sakyti, jau buvo užgesęs…“ – moteris jaudinosi kalbėdama apie tai, jog viskas įvyko labai greitai.
Visa tai matė kartu buvusi S. Labunsko sūnaus draugė – Santariškių klinikose Vilniuje dirbanti medikė. „Ji sakė, kad sesutė turėjo ką nors daryti, kol laukė gydytojos: gaivinti, matuoti spaudimą, statyti sistemą. Gal per tas keliolika minučių būtų atsigavęs…“ – svarsto D. Driukienė.
Išvadomis nebetikėtų
Kas iš tikrųjų nutiko tą vakarą, kai dėl, anot gydytojų, širdies ligos mirė tėtis, ji norėjusi išgirsti iš Neurologijos skyriaus vedėjos Nijolės Onos Marapolskienės. Bandė aiškintis, kokių veiksmų privalėjo imtis minėta bendrosios praktikos slaugytoja.
„Skaudžiausia dėl to, kad laiku nesuteikė pagalbos. Turėjo visus darbus mest į šoną ir gelbėti žmogų, – mano moteris. – Bent jau būtų parodę žmogiškumą, gaivinę – gal būtų kitaip baigęsi…“
Ji sulaukusi pasiūlymo dėl norimų sužinoti išvadų kreiptis raštu. „Tačiau brolis seniau jau yra nukentėjęs nuo medikų. Turim vieną auditą: tai – beviltiška, nes jų išvados palankios tik jiems patiems“, – pasakojo ukmergiškė.
Šeima žada šį kartą rinktis kitą kelią – teisybės ieškoti teisme.
Vertinti sunku
Savo nuoskaudas artimieji išsakė ir Ukmergės ligoninės vyriausiajam gydytojui Algimantui Veličkai. Įstaigos vadovas prisipažįsta: jam būtų sunku patikėti, kad vienas ar kitas ligoninės specialistas netinkamai atliko savo pareigas. Sako, jog skundų dėl Neurologijos skyriaus darbuotojų apskritai niekuomet nesulaukiantis.
Jam taip pat sunku vertinti, ką minėtu atveju darė ar ko nedarė slaugytoja, su kuria apie tai kalbėjęs. Televizorius, anot gydytojo, – ne priežastis, trukdanti reanimuoti žmogų. „Tada ligonė paprašė įjungti televizorių, bet tai juk – momentinis dalykas. Nesuvokiama, kad tokioje situacijoje bet kurioje įstaigoje darbuotojas neitų prie paciento, kuriam blogai“, – sako A. Velička.
Anot jo, kai ligonio būklė kritinė, kviečiamas budintis gydytojas. „Tačiau gaivinti ligonį, suteikti būtinąją pagalbą privalo visi – ne tik medikai. Visi, taip pat ir vairuotojai, yra apmokyti“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu teiginį, jog vaistai ligoniams leidžiami tik iki šeštos valandos, jis vadina nesąmone. Laikas, kada leisti vaistus, nuo paros meto nepriklauso – jį skiria gydytojas.