Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) švenčia penkerių metų sukaktį. Ukmergiškių įkurtos asociacijos nariai praeitą savaitę jubiliejų paminėjo Ukmergės kultūros centre vykusiame susirinkime. Jo metu nuskambėjo nerimastingos mintys dėl ekologiškų ūkių plotų mažinimo.
Autorės nuotr. Rinkosi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai.
Prieš penkerius metus ši organizacija buvo įkurta mūsų rajono ūkininkų iniciatyva. Šiuo metu ji vienija 179 narius iš visos Lietuvos, ukmergiškių joje – apie 20.
Atveria naujas rinkas
Nuo pat įsikūrimo pradžios asociacijai pirmininkaujantis ukmergiškis ūkininkas Saulius Daniulis pasakojo, jog vienas svarbiausių jų uždavinių – ekologiškai ūkininkaujantiesiems atveriamos didesnės galimybės realizuoti produkciją, ieškoma naujų rinkų.
Mat ne paslaptis, kad Lietuva yra per maža rinka – vietinis vartotojas toli gražu nepajėgus suvartoti visų pagamintų ekologiškų žemės ūkio produktų.
Nemenka dalis lietuviškos žemės ūkio produkcijos keliauja į kitas šalis. Kadangi pavieniams ūkininkams įsiterpti į vakarietišką rinką yra per daug sudėtinga, daugelis barjerų pereinama su asociacijos vėliava. Taip ekologišką produkciją realizuoti atsivėrė galimybės Vokietijoje, Danijoje, Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Italijoje.
„Pavieniais ūkininkais užsienio vartotojas nelabai pasitiki. Be to, jiems reikia didelių kiekių produkcijos, kuriuos galime tiekti asociacijos vardu“, – aiškino asociacijos sukūrimo priežastis S. Daniulis.
Pasiūlymus išsako įstatymų kūrėjams
Pasak S. Daniulio, asociacija perduoda aktualius žemdirbių pasiūlymus Seimo nariams, Žemės ūkio ministerijos vadovams. Jis įsitikinęs, jog derinant 2015–2020 metų ekologinio žemės ūkio strategiją žemdirbių mintys turėtų būti naudingos, į jas turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant įstatymus, kitus dokumentus.
Asociacijos nariai dalyvauja Žemės ūkio rūmų veikloje, organizuoja seminarus, patirtimi ir galimybėmis dalijasi lauko dienose.
Pirmininkas teigia, kad sukurta LEŪA programa – visų narių darbo ir idėjų vaisius.
Išsakė problemas
Aptariant svarbiausias augalininkystės sektoriaus problemas, ūkininkai paminėjo pastaruoju metu mūsų šalyje mažėjantį pašarinių ekologinių produktų poreikį. Tačiau tuo pačiu daugiau parduodama maistinių kultūrų.
Paneigė ūkininkai mitus, kad beveik visa užauginta žaliava keliauja į Vakarus, kad šalyje negaminama ekologiška produkcija, nesukuriama pridėtinė vertė – grikiai, avižos, kanapės perdirbami Lietuvoje.
Slenksčius, kuriuos tenka įveikti ekologiškos produkcijos gamintojams, išsakė pienininkai. Tai ir rinkos siaurėjimas, pieno supirkimo kainų mažėjimas.
Raginta tikslų siekti susikooperavus. Mėsinių galvijų augintojai guodėsi, jog ekologiškai užauginto gyvulio mėsa nebetenka ekologiško produkto statuso net tuomet, jei gyvulys skerdžiamas neekologiškoje skerdykloje.
Viltis dėl didesnio Žemės ūkio ministerijos vadovų bei specialistų dėmesio išsakė ekologiškų daržovių augintojai. Jie tikisi, kad sprendžiant strateginius ekologinio ūkininkavimo klausimus bus daugiau dėmesio skiriama ir šiai žemdirbystės šakai.
LEŪA nariai diskutavo apie perėjimą prie visiškai ekologiško ūkio. Daugumos nuomone, tai teisinga siekiamybė, tačiau laiko terminai ekologiškumui pasiekti turėtų būti nustatyti realūs, su pereinamu vienerių metų laikotarpiu.
Išsakytos pastabos Žemės ūkio ministerijos vykdomos ekologinės žemdirbystės politikos atžvilgiu.
Ukmergiškė ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva Europos kontekste išskirtinė ne pačiu geriausiu atžvilgiu: kitose šalyse ekologinių pasėlių plotai didinami, pas mus Vyriausybės politika atvirkštinė – jie gerokai traukiasi.
Raginta ministerijų atstovus skatinti ekologiškų produktų vartojimą, kad būtų labiau atkreipiamas visuomenės dėmesys į šią produkciją.
Ukmergiškis ūkininkas Juozas Kulėšius išsakė savo ūkininkavimo poziciją aplinkosauginiu aspektu. Anot jo, ne visuomet reikėtų akcentuoti tik ekonominę naudą: „Kuo didesnius plotus užims tikri, o ne komerciniai ekologiniai ūkiai, tuo labiau išloš ir aplinka, ir vartotojai.“
Plotus reguliuoja rinka
Jubiliejiniame susirinkime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė, NMA Strateginio valdymo departamento vyr. specialistė Sigutė Stakvilevičienė, VšĮ „Ekoagros“ vadovas Antanas Makarevičius.
Svečiai atsakė į žemdirbių klausimus. Į pastabą, esą kitose šalyse ekologinių pasėlių plotai didinami, o mūsų šalyje jie mažėja, atsakęs ministerijos atstovas R. Krasuckis tikino, kad dirbtinai plotų didinti netikslinga – juos geriausiai reguliuoja pati rinka.
Anot svečio, dabartinėje situacijoje nuimamas ne visas ekologiškas derlius – gaunamos išmokos, o dalis produkcijos taip ir lieka laukuose. Jei kitose šalyse suvartojamas didesnis procentas ekologiškos produkcijos, atitinkamai didinamas ir ekologiškų ūkių bei hektarų skaičius.
Anot jo, paramos dydis iki 2020 metų yra numatytas 150 mln. eurų, taigi didinant hektarų skaičių, ekologiškiems ūkiams vis tiek teks dalintis tą pačią pinigų sumą.
Ligita JUODVALKIENĖ
