Ukmergės miesto seniūnija suformavo ir perdavė rajono savivaldybės administracijai atnaujintą neprižiūrimų ir pavojų keliančių pastatų ar patalpų sąrašą. Jame dalį vienų adresų pakeitė kiti, tačiau bendras skaičius pakito nežymiai. Neprižiūrimų teritorijų sąrašas bus sudaromas kiek vėliau – birželį.
Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė informavo, kad šiųmečiame sąraše iš viso yra 18 adresų. Pernai jų buvo 19. Nors atnaujinant sąrašą 7 adresai buvo išbraukti, beveik tiek pat įtraukta naujų. „Vieni apsitvarko, bet atsiranda kiti“, – kalbėjo seniūnas.
Pasidomėjus apie į sąrašą įtrauktų statinių būklę, Ž. Dirsė sakė, kad pastatų su griūvančiais stogais jame tikrai nėra, tačiau į jį įtraukiami pastatai ar patalpos be langų, durų. Pagal taisykles, savininkas turi užtikrinti, kad į pastatą ar patalpas niekas kitas negalėtų patekti. „Pastatai be durų, langų traukia paauglius, vaikus, jiems įdomu pažiūrėti, kas viduje. Turi būti užtikrinta, kad neatsitiktų nelaimė“, – kalbėjo seniūnas.
Be to, tokie pastatai kartais tampa laikinu prieglobsčiu ir benamiams asmenims.
Sąrašas sudarytas, kokie žingsniai laukia? Pasak seniūno, pirmiausia reikia nustatyti visų naujai įtrauktų statinių savininkus, todėl sudarytas atnaujintas sąrašas perduodamas rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriui.
Tada būna siunčiami pranešimai, raginimai susitvarkyti. Kartais seniūnas nuvažiuoja pats, pasikalba ir, pasak jo, žmonės susitvarko. „Gal ne visai taip, kaip norėtume ar reikia, bet imasi priemonių“, – kalbėjo Ž. Dirsė.
Paklausus, kiek objektų sąraše yra ilgamečiai, kurių savininkai nepaiso raginimų tvarkytis, seniūnas tikslaus skaičiaus neįvardijo. „Negali sakyti, kad nesitvarko visai“, – sakė Ž. Dirsė. Pasak jo, dažniausiai šioks toks žingsnelis į priekį vis tiek yra. Dalis tų ilgalaikių netvarkomų objektų būna paveldėti, o jų paveldėtojai išvykę į užsienį.
Ž. Dirsė pabrėžė, jog seniūnija ir savivaldybė stengiasi, kad tokių atvejų, kai pastatai stovi netvarkomi metų metus, mažėtų. Jeigu savininkai nesitvarko piktybiškai, gali būti taikomos ir griežtesnės priemonės – įspėjimas, perdavimas viešosios tvarkos priežiūrą vykdančiam skyriui, galinčiam skirti administracinę baudą, žemės mokesčio pakėlimas.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas patvirtino, kad sąraše yra ilgus metus netvarkomų objektų, tačiau kokiomis priemonėmis kovojama su šių pastatų savininkais nekomentavo.
Dėl neprižiūrimų teritorijų seniūnas informavo, kad jų sąrašas bus sudaromas kiek vėliau – birželį.
„Žolė dar nėra tokia didelė, kad reikėtų ją būtinai nušienauti, tad tų neprižiūrimų teritorijų dar nesimato.“ Pasak Ž. Dirsės, kada šienauti žolę savo kieme priklauso nuo individualaus požiūrio. Žolės aukštis iki 20 cm yra norma. Didesnę pagal taisykles jau privaloma nušienauti. Smilgos neturėtų susidaryti.
Šiuo metu seniūnija sulaukia skambučių dėl baigiančių žydėti kiaulpienių, tačiau, seniūno manymu, jos bėdų nedaro. Kai kuriuos tiesiog erzina skraidantys pūkai.
Ž. Dirsės duomenimis, šienavimas suintensyvėja antroje vasaros pusėje, maždaug liepą, kai daugelis žmonių pradeda atostogauti ir turi daugiau laiko pasirūpinti aplinka.
