Vyriausybė nepritarė siūlymui įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Neigiama išvada Seimo narių parengtai Konstitucijos pataisai buvo patvirtinta Vyriausybės pasitarime.
Pataisomis siūloma seniūnus tiesiogiai rinkti ketveriems metams. Pasak iniciatorių, tai užtikrintų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.
Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, šiuo metu savivaldybės taip pat gali pačios organizuoti rinkimus ir daryti apklausą, koks seniūnas būtų labiausiai tinkamas.
„Šiuo metu įstatymai nedraudžia savivaldybių taryboms priimti sprendimus, netgi gali tapti ir biudžetine įstaiga, gali tapti ir atskiru savivaldybės padaliniu. Bet mes negalime ignoruoti savivaldos pagrindų įstatymo, o savivaldybių taryboms – primesti iš viršaus įstatymus, nesuderintus su Savivaldybių asociacija ir Seniūnų asociacija“, – sakė premjeras.
Pasak A. Butkevičiaus, leidžiant seniūnijoms turėti savo biudžetus, pablogėtų finansų valdymas, atsirastų galimybės didėti korupcijai.
Vidaus reikalų ministerijos rengtoje Vyriausybės išvadoje pabrėžiama, kad seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. Išvadoje teigiama, jog „esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos – organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomone, siekti didesnio seniūnijų veiklos efektyvumo galima ir kitomis priemonėmis. Be to, iš pateikto projekto neaiškus tiesiogiai išrinkto seniūno santykis su savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomosiomis institucijomis, kontrolės ir atskaitomybės mechanizmas.
