Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – nepamirškite iškelti trispalvės.
Tai – viena iš trijų valstybinių švenčių per metus, kai trispalvės privalo plevėsuoti prie visų pastatų.
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ir organizacijų bei gyvenamųjų namų.
Kitų valstybinių švenčių metu vėliavą privalo iškelti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos.
Lietuvos valstybinė vėliava gali būti keliama kitomis švenčių ir atmintinomis dienomis bei viešųjų renginių proga.
Niekas ir gyventojams nedraudžia vėliavą iškelti ir kitomis dienomis ar net ištisus metus. Svarbiausia, kad trispalvei būtų rodoma derama pagarba.
Vėliavos kėlimą reglamentuoja Valstybės vėliavos protokolas, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“.
Teisingas iškėlimas
Per šventes Lietuvos valstybinė vėliava turi būti iškeliama 7 ir nuleidžiama 22 valandą. Keliamos vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios.
Nebūtina vėliavą iškelti ant fasado, ji gali būti keliama ir prie pastato (net jei tai – daugiabutis) ant stiebo.
Keliant vėliavą ant fasado, ji įstatoma į laikiklį, kuris tvirtinamas taip, kad vėliavos kotas su fasadu sudarytų ne didesnį kaip 45-ių laipsnių kampą. Laikiklio apatinė dalis tvirtinama prie fasado ne žemiau kaip 2 metrai nuo žemės.
Valstybinės vėliavos taip pat gali būti iškeliamos ant stiebų, įrengtų priešais pastatų fasadus.
Įprastai Lietuvos valstybinė vėliava turi būti 1-o metro pločio ir 2-iejų metrų ilgio, o kotas – 3,4 metro.
Vėliava ar jos atvaizdas gali būti ir kitokių matmenų, tačiau visada vėliavos pločio ir ilgio santykis turi būti 1:2, o jos ilgio ir vėliavos koto ilgio santykis – 1:1,7. Keliant vėliavą ant stiebo, rekomenduojamas dydis priklauso nuo stiebo aukščio – kuo ilgesnis stiebas, tuo didesnė ir vėliava.
Ant pastato fasado vėliava paprastai iškeliama kairiajame laikiklyje, jeigu prie pastato yra du laikikliai, arba centre, jeigu yra trys laikikliai.
Iškeliant Lietuvos valstybinę vėliavą vertikaliai, kairėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje raudona.
Iškėlimo paslauga
Ukmergėje prie daugiabučių namų vėliavas iškelia bendrijų atstovai arba namų administratorius UAB Ukmergės butų ūkis. Šios bendrovės direktorius Raimondas Baltaduonis sakė, kad mieste yra apie 200 namų, prie kurių įmonė kelia vėliavas.
Tvarka paprasta – parengiamas įsakymas, iš vakaro paruošiamos vėliavos ir pakraunamos. Šventinę dieną du arba trys ekipažai nuo 6 val. ryto jas kabina. Užtrunka apie valandą. Vasarą vėliavas nukabina nuo 21 iki 22 val., mat po 22 val. darbuotojams už naktinį darbą tektų mokėti didesniu tarifu. Tamsiuoju metų laiku vėliavas nukabina anksčiau – kai sutemsta, maždaug po 19 val. Pasak direktoriaus, tai daroma tausojant vėliavas, kad jų nepavogtų ir neapgadintų, nes tokių atvejų pasitaiko. „Saugome vėliavas, nes jas ir vagia, ir sugadina“, – kalbėjo R. Baltaduonis. Tiesa, per paskutinę šventę tokių atvejų nepasitaikė, bet pernai metais buvo keli.
Vėliavų kabinimo paslauga kol kas teikiama tik mieste, kaimuose – dar ne. Vienkartinio vėliavos iškėlimo ir nuėmimo įkainis, patvirtintas rajono savivaldybės tarybos, – 10 Eur. Į jį įeina ir atvežimas, priežiūra, saugojimas. Pasak R. Baltaduonio, surinkus vėliavas dažniausiai tenka jas išdžiovinti, tada tvarkingai sudėti, kad nesusilamdytų. Iki šiol iš tų pačių resursų būdavo atstatomos dingusios, sugadintos ar per laiką susidėvėjusios vėliavos.
Derinimas su kitomis vėliavomis
Greta Lietuvos keliantiems ir Ukrainos vėliavą, būtina atsiminti, kad keliant ar statant Lietuvos valstybės vėliavą su kitų valstybių vėliavomis, Lietuvos vėliavai turi būti skirta garbingiausia pagal heraldikos principus vieta – matomoji kairė pusė. Lietuvos ir užsienio valstybių vėliavos vienoje eilėje visos turi būti vienodame aukštyje. Užsienio valstybių vėliavų plotis turi atitikti Lietuvos valstybės vėliavos plotį.
Minint mūsų miesto jubiliejinius metus, galbūt kai kurie prie savo namų norės iškelti ir Ukmergės savivaldybės vėliavą. Jeigu kartu keliamos kelios vėliavos, turi būti laikomasi tokio eiliškumo:
– Lietuvos valstybės vėliava;
– Lietuvos valstybės istorinė vėliava;
– užsienio valstybių vėliavos;
– Europos Sąjungos vėliava;
– savivaldybių vėliavos;
– miestų, miestelių ir kaimų vėliavos;
– kitos vėliavos.
Kiekvienas gali iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių metu, o Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai – valstybės, kurios piliečiais jie yra, vėliavą.
Nekelia tik vienas kitas
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad ukmergiškiai dauguma yra pilietiški ir sąmoningi ir vėliavas per šventes kelia.
Seniūnija specialių reidų, siekiant patikrinti, ar vėliavos iškeltos prie visų namų, neorganizuoja, bet pats seniūnas pavažinėja po gyvenamųjų namų kvartalus. Jo pastebėjimu, prie daugumos namų vėliavos būna. „O jei nėra, tai tik vienur kitur. Dažniausiai, kur neiškeltos vėliavos, tie namai yra negyvenami. Pačiam yra pasitaikę, kad beldi, beldi, neprisibeldi.“
