Sveikatos specialistai primena, kad, norint apsisaugoti nuo vasaros karščių, reikia pasirūpinti tinkamu skysčių kiekiu organizme.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė teigia, kad vasaros metu negalima aklai tikėti, jog žmogus privalo išgerti mažiausiai du litrus vandens per dieną. Anot jos, kiekvienas organizmas yra skirtingas.
„Rekomenduojamas vandens kiekis per dieną priklauso ne tik nuo žmogaus ūgio ir svorio, bet ir nuo jo veiklos, aplinkos temperatūros ir bendros organizmo būklės“, – komentuoja ji ir pataria, kaip apskaičiuoti tikslų organizmui reikalingą vandens kiekį per parą.
„Reikia savo svorį kilogramais padauginti iš 0,033, gautas rezultatas bus lygus litrams vandens, kurio turėtumėte išgerti per parą. Tiesa, jeigu dienos metu planuojate užsiimti aktyvia fizine veikla, už kiekvieną sporto pusvalandį turite išgerti papildomus 350 mililitrų vandens“, – paaiškina ji.
Organizmui pritrūkus skysčių žmogui gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ir vangumas, sutrikti širdies veikla, pakilti arba nukristi spaudimas, atsirasti širdies ritmo permušimai, sutrikti virškinimas ir žarnyno veikla.
Kritinis skysčių trūkumas neigiamai veikia visus organizmo procesus. Geriant per mažai vandens rečiau šlapinamasi. Šlapimas pasidaro tamsios spalvos ir turi intensyvų kvapą, todėl sutrinka ir kenksmingų medžiagų, toksinų šalinimas iš organizmo. Be to, pradeda sausėti gleivinės – akys, burna, nosis bei oda.
Galima paįvairinti priedais
Anot R. Janulytės, jeigu žmonėms beskonis vanduo atsibosta, galima jį paįvairinti sveikais priedais.
„Paprastą vandenį galima paskaninti į jį įdedant vaisių griežinėlių. Tam tinka citrinos, apelsinai, greipfrutai, obuoliai arba aromatinės žolelės – mėtos, melisos, verbenos arba citrinžolės. Sumaišius šiuos priedus su vandeniu reikėtų indą palikti stovėti per naktį.
Svarbu vengti vandenį skaninti cukrumi, medumi arba labai saldžiais vaisiais.
Vaistininkė sako, kad sultys arba gazuoti gėrimai neturėtų būti laikomi vandens pakaitalais. Esant itin aukštai aplinkos temperatūrai, kofeino, daug cukraus, saldiklių ir gazuotų gėrimų reikėtų iš viso atsisakyti arba išgerti iki 2-iejų stiklinių per dieną.
„Paprastas vanduo arba negazuotas mineralinis vanduo turėtų būti pagrindinis gėrimas. Natūralios, šviežiai spaustos sultys ir kofeino neturinčios žolelių arba vaisinės arbatos taip pat tinka atsigaivinti. Tačiau yra ir tokių arbatžolių, kurios turi šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį. Juo pasižymi petražolės, kiaulpienių šaknys, pipirmėtės, kinrožės, pankolių vaisiai. Arbatų su šiais augalais karštą dieną reikėtų atsisakyti“, – teigia ji.
Karštą vasaros dieną atsigaivinti galima ir maisto produktais. Agurkai, pomidorai, salotų lapai, cukinijos, salierai, arbūzai, braškės, brokoliai, ridikėliai, kiviai – šiuos vaisius ir daržoves sudaro 90 arba daugiau procentų vandens.
Didžiausias pavojus – kūdikiams
Kūdikiai ir vaikai netenka skysčių daug greičiau negu suaugusieji, todėl jų suvartojamus skysčių kiekius reikėtų stebėti visos dienos metu.
Žindant arba maitinant mišinuku kūdikiams derėtų tai daryti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Vyresniems vaikams reikėtų periodiškai siūlyti atsigerti, į mitybos racioną įtraukti daugiau jų mėgstamų šviežių vaisių ir daržovių, iš natūralių sulčių gaminti naminį sorbetą.
Padidėjusi rizika kyla žmonėms, kurie serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu bei vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus.
„Jeigu žmogus pajautė pirmuosius dehidratacijos simptomus, bet yra sąmoningas, nėra ūmaus vėmimo arba viduriavimo bei širdies ritmo sutrikimų, situaciją galima pataisyti nesikreipiant į ligoninę. Pirmiausia reikėtų suvartoti didesnį kiekį skysčių negu įprastai, tačiau tai reikėtų daryti nedideliais kiekiais, vis gurkšnojant kas keliolika minučių. Dehidratacijos atveju netenkama kalio ir magnio. Šie mineralai yra labai svarbūs žmogaus organizmui, todėl, norint greičiau atstatyti skysčių balansą organizme, galima vartoti ir elektrolitų tirpalus“, – patarė vaistininkė.
Pajutus pirmuosius dehidratacijos simptomus negalima iš karto išgerti visos dienos skysčių kiekio per vieną kartą, kadangi padidėja pavojus pernelyg apkrauti inkstus. Jeigu skysčių vartojama ženkliai per daug, apkraunami inkstai. Tai reiškia, kad jie nebespėja filtruoti ir pašalinti viso vandens pertekliaus su šlapimu, todėl pasireiškia kojų ir rankų pirštų tinimas, paburksta akių vokai.
Su vandens pertekliumi kartu gali būti pašalinami kalio, magnio ir natrio mineralai. Jų praradimas gali lemti atsiradusį raumenų silpnumą, mėšlungį, širdies ritmo sutrikimus, greitesnį nuovargį ir galvos svaigimą.
Straipsnis publikuojamas Šeimų asociacijai „Ne vieni“ įgyvendinant projektą „Sveikatos raktai“.
Projektas finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
