Šiemet vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Nenuoramos“ jau 25-ą kartą Teatro dienos proga į Ukmergę sukviečia jaunuosius teatro mylėtojus iš visos Lietuvos. Su festivaliu užaugo ne viena ukmergiškių karta. Šia publikacija žvalgomės po pirmuosius „Nenuoramų“ žingsnius.
Nenuoramas organizuoja vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“, įkurta ir iki šiol vadovaujama režisierės Tamaros Kvieskienės. Studijoje repetuoja dvi grupės – vaikų ir jaunimo. Pastaroji „Nenuoramoms“ ruošia spektaklio premjerą, o vaikai dalyvauja atidaryme. „Kaipgi be jų, – sako studijos vadovė. – Juk jie ir yra tikrieji nenuoramos.“
Šiųmetės šventės planais dar pasidalinsime, o kol kas apžvelkime, ką apie „Nenuoramas“ rašė spauda pirmaisiais šventės metais ir kaip gimė šis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis Ukmergėje.
„Festivalį sugalvojome rengti 1996-aisiais. Taip jau sutapo, kad teatro istorijoje nemažai idėjų gimė keliaujant visiems kartu. Ir „Nenuoramos“ sugalvotos autobuse, beje, važiuojant iš Ignalinos, kur dalyvavome festivalyje su spektakliu V. Misevičiaus „Žaislų pasaulis“. Tuo metu jau buvo ir Jurbarko, ir Paįstrio festivaliai. Pabuvoję keliuose, pagalvojome – o kodėl negali teatrai atvažiuoti į Ukmergę. Pavadinimas sugalvotas jau vėliau, kai pradėjome ruoštis festivaliui. Jį surengėme 1997-aisiais, – prisimena T. Kvieskienė. – Rinkdami pavadinimą vėl galvojome, kokie mes, teatralai, esame – neramūs, išdykėliai, išdaigininkai“ (Vasiliauskaitė-Dančenkovienė Skaistė. T. Kvieskienė: „Tu tiki vaiku, vaikas tiki tavimi…“, www.ukzinios.lt, 2021-09-29)
Pirmą kartą „Nenuoramų“ šventė spaudoje minima 1997-aisiais. Jau tada ji buvo skirta Teatro dienai. Į „Nenuoramas“ rinkosi artistai iš Anykščių, Skapiškio, Ignalinos, Utenos ir Ukmergės (Gimtoji žemė, 1997-03-22, Nr. 23).
Festivalio simbolis – veidukas, pro kojų tarpą žiūrintis į žiūrovus. Šventės emblemą, kuri lydi festivalį iki šiol, sukūrė dailininkė Laima Spalgėnienė (dabar – Dzigaitė). Tais metais ji kūrė ir šventės programėlę bei spalvingais paukščiais papuošė fojė (Vabalas Kostas. „O karalius nuogas!“, Gimtoji žemė, 1997-04-05, Nr. 38).
„Nykštukas“ šventėje parodė V. Bubnio pjesės motyvais sukurto spektaklio „Kaltė“ premjerą. Premjeras atvežė ir Anykščiai bei Ignalina. Pažymima, kad spektakliai buvo skirtingi tematika: „nuotykiniai, realistiniai, fantastikos motyvais“ (Vabalas Kostas. „O karalius nuogas!“, Gimtoji žemė, 1997-04-05, Nr. 38). Žiūrovai rinko romantiškiausią, linksmiausią, liūdniausią ir „nenuoramiškiausią“ spektaklių herojus.
Bendradarbiauta su tuometine Dailės mokykla – įstaigos ugdytiniai, vadovaujami Birutės Žilėnienės, sukūrė originalias keramines dovanėles.
Pasak „Nenuoramų“ organizatorės T. Kvieskienės, šventė prasidėjo dieną anksčiau, kai rajono vaikų dramos kolektyvai savo miesteliuose rodė įvairių žanrų spektaklius (Vabalas Kostas. „O karalius nuogas!“, Gimtoji žemė, 1997-04-05, Nr. 38).
Antraisiais festivalio metais organizatoriai pažiūrėjo linksmai ir paskelbė, kad „Nenuoramos“ švenčia vienų metų jubiliejų. Anonse užsiminta, kad norą dalyvauti šventėje parodė net 16 vaikų teatrų iš įvairiausių Lietuvos vietovių. Šventė pavadinta regionine, o jos programa truko net tris dienas. Žadėtas „įvairus ir spalvingas festivalio repertuaras“ nuo muzikinių, choreografinių pastatymų iki liaudies bei autorinių pasakų ir specialiai scenai sukurtų kūrinių. Režisierė T. Kvieskienė sakė, kad šventės tikslas – „kad kuo daugiau jaunųjų ukmergiškių galėtų ateiti į vaikų teatrą, pamatyti svečių spektaklius“. Paskelbtojo jubiliejaus proga surengtos ir „Didžiosios Lego statybos“ (Gimtadienis bus triukšmingas. Gimtoji žemė, 1998-03-03, Nr. 24).
Kitame laikraštyje taip pat skelbta apie itin įvairią šventės programą: „Čia bus ir pasakų, komedijų, netgi viena tragedija ir miuziklas. Be tradicinių teatrų dar pasirodys šokio, pantomimos ir folklorinis teatrai.“ Ukmergiškiai ne tik rodė spektaklį, bet ir vedė visų trijų dienų programą. Organizatoriai skyrė daug dėmesio žiūrovams. Publikacijoje rašoma, kad spektakliai suskirstyti pagal žiūrovų amžių: kasdien rytiniai spektakliai buvo skirti mažiausiems vaikams (ikimokyklinukams), dieniniai – didesniems vaikams (mokiniams), vėlesni – jaunimui. Publikacijoje paaiškina, kodėl organizuotas toks didelis renginys. Lietuvos liaudies kultūros centras šventės metu rengė ir regioninę vaikų teatrų apžiūrą, kurios metu penki kolektyvai turėjo būti atrinkti dalyvauti respublikiniame festivalyje. Po spektaklių vyko vadovų pasitarimai (Tris dienas karaliaus vaikų teatrai ir Lego, Ukmergės diena, 1998-03-05, Nr. 26).
Po renginio rašyta, kad šventėje vaidino apie 600 jaunųjų aktorių. Pratęsti romantiškiausio, linksmiausio, liūdniausio ir „nenuoramiškiausio“ herojų rinkimai. Ukmergiškiai buvo pagirti už organizavimą. „Ukmergiškiai labai gerai pasiruošę, prasmingai suorganizavę tokią didelę šventę, sugebėjo praskaidrinti nuotaiką“, – cituojama komisijos narė Elena Savukynaitė, Klaipėdos konservatorijos docentė. Atkreiptas dėmesys, kad apgalvota spektaklių seka, kolektyvus pasitikdavo „Nykštuko“ jaunieji aktoriai, įteikdavo programėles (Krogertienė Asta. Nuvilnijo teatro banga, Ukmergės diena, 1998-03-14, Nr. 29).
Šventėje-regioninėje apžiūroje dalyvauti galėjo ne mažiau nei 3-ejus metus veikiantys teatrai, laimėję rajonines atrankas. Publikacijoje atskleidžiama, kaip vyko spektaklių vertinimas – daugiausia dėmesio kreipta į „meninės emocinės įtaigos atskleidimą“. Spaudos puslapiuose pasirodžiusi publikacija pateikė vertinimo komisijos komentarus apie šventės metu rodytus spektaklius, todėl ukmergiškiai ne tik galėjo juos pamatyti, patys įvertinti, bet ir susipažintu su profesionaliu žvilgsniu į vaikų ir jaunimo teatrų kūrybą (Krogertienė Asta. Nuvilnijo teatro banga, Ukmergės diena, 1998-03-14, Nr. 29).
1999-ųjų šventėje per dvi dienas parodyta vienuolika spektaklių. Tarp jų buvo ir pasakų, ir moksleiviškų pjesių. Svečių sulaukta iš Utenos, Viešintų, Kuršėnų, Anykščių, Rokiškio, Panevėžio, Joniškio, Skapiškio.
Festivalyje buvo pristatytos net kelios premjeros, viena – pačių ukmergiškių. Vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“ parodė net du spektaklius: vaikų grupė – „Buratinas“ pagal A. Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis“ ir jaunimo grupė – Trumeno Kapotės pjesę „Bliuzas pirmajai meilei“, kurio premjera vyko 1998-ųjų rudenį teatrų festivalyje „Bildučiai“ Ignalinoje.
Festivalio organizatorė T. Kvieskienė trečiaisiais festivalio metais pasidžiaugė, kad renginys tapo „gražia draugystės švente“. „Čia susitinka seni bičiuliai, mezgasi naujos pažintys. Smalsiai stebėdami vieni kitų pasirodymus, jaunieji artistai tobulėja ir patys“, – rašyta anonse (Atvažiuoja teatras! Gimtoji žemė, 1999-03-16, Nr. 29).
Apdovanojimus vėlgi ruošė Dailės mokyklos ugdytiniai – tai tapo gražia bendradarbiavimo tradicija.
Suskaičiuota, kad festivalyje dalyvavo per 200 jaunųjų aktorių, kurių mažiausias – ketverių, o vyriausias – devyniolikos metų amžiaus. Atkreiptas dėmesys, kad šventėje vyravo vien džiugios nuotaikos, nes nebebuvo atrankos, kuri kelia įtampą. Publikacijoje išsamiau aptarti festivalio spektakliai, jų išskirtinumas kitų kontekste. Šventėje lankėsi Juozo Miltinio auklėtinė, režisierė J. Stepankienė, kaip minima straipsnyje, pirmoji Lietuvoje įkūrusi lėlių teatrą. Daugiausia emocijų sukėlė publiką salėje įtraukę Joniškio „Bendraamžių“ teatriniai žaidimai. Antrą kartą „Nenuoramų“ scenoje vaidino Panevėžio judesio teatras „Akimirka“, kuriame vaidino kurčnebyliai vaikai. Nebe pirmus metus dalyvavo ir Utenos, Anykščių, Skapiškio kolektyvai. Tarp teatrų pradėjo megztis ilgalaikės draugystės ryšiai (Krogertienė Asta. Pavasaris atkeliavo su „Nenuoramomis“ ir „Lego“, Ukmergės diena, 1999-03-25, Nr. 33).
Trečiasis „Nenuoramų“ festivalis spaudos metų įvykių apžvalgoje buvo įtrauktas prie reikšmingiausių metų renginių.
2000-aisiais metais festivalis kvietė, žadėdamas vienuolika spektaklių, svečių laukta iš Jurbarko, Panevėžio, Kelmės, Ignalinos, Utenos, Anykščių, Kuršėnų, Garliavos, Troškūnų. Šventės šeimininkai rodė spektaklį „Nepaprastas gimtadienis“ (Ukmergės diena, 2000-03-21, Nr. 33).
Po šventės, kuri jau buvo ketvirtoji, spaudoje pažymima, kad tokie festivaliai vyksta ir kitur ir kad kiekvienam kolektyvui norisi turėti savo festivalį. Pastebėta, kuo tokie renginiai yra vertingi. „Festivaliai – tai didelis stimulas tolesniam darbui. Jų metu gaunama labai daug informacijos, sužinoma, kas daroma kitur. Kiekvienas pamatytas naujas spektaklis parodo, ko dirbant reikėtų atsisakyti ir ko siekti.“ (Pulkauninkienė Stasė. Vaikų teatrai sužavėjo ukmergiškius, Ukmergės diena, 2000-03-28, Nr. 36). Be kita ko, festivaliai suteikia galimybę keliauti.
Publikacijoje pateiktos kolektyvų režisierių ir jaunųjų aktorių įžvalgos apie tai, ką žmogui suteikia teatras – aktoriai turi galimybę scenoje patirti kito žmogaus gyvenimą, išsisakyti, prisidengus personažu, vaidyba atpalaiduoja, leidžia peržengti baimes, vaikai išmoksta kalbėti drąsiai, laisvai (Pulkauninkienė Stasė. Vaikų teatrai sužavėjo ukmergiškius, Ukmergės diena, 2000-03-28, Nr. 36). Pateiktos ir žiūrovų mintys apie matytus spektaklius.
2001-aisiais vyko penktoji – jubiliejinė – „Nenuoramų šventė. Į spektaklius kvietė dešimt kolektyvų iš Jurbarko, Panevėžio, Šiaulių, Joniškio, Anykščių, Utenos, Skapiškio, Viešintų ir pačios Ukmergės. Festivalis išsiskyrė tuo, kad buvo surengtas V. Šekspyro kūrinių vakaras – rodyti du spektakliai „Vasarvidžio nakties sapnas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“. Nykštukas šventėje rodė „Kiauliaganį“ (Jubiliejinė vaikų teatrų šventė, Gimtoji žemė, 2001-03-13, Nr. 30).
T. Kvieskienė pastebėjo, kad ne pirmus metus šventėje dalyvauja tie patys kolektyvai, todėl žiūrovai „mato, kaip auga, keičiasi, tobulėja jaunieji artistai“ (Nemunaitienė Vilma. Savaitgalį Kultūros centras priklausys vaikams, Ukmergės žinios, 2001-03-17, Nr.31). Taigi su festivaliu, kolektyvais augo ir žiūrovai, plėtėsi jų akiratis bei supratimas apie teatrą, žanrų įvairovę, to paties kūrinio skirtingų pastatymų galimybę.
Šventės organizatorė tais metais gyveno ypatingomis atsisveikinimo nuotaikomis, nes paskutinį kartą „Nenuoramose“ vaidino festivalio pradininkai – vyriausieji „Nykštuko“ aktoriai, besirengiantys tapti studentais ir dėl to palikti Ukmergę. Pirmoji „Nenuoramų“ karta (Nemunaitienė Vilma. Savaitgalį Kultūros centras priklausys vaikams, Ukmergės žinios, 2001-03-17, Nr.31).
Režisierė atkreipė dėmesį į vaikų teatrų savitumą – jie tiesiog vaidina bendraamžiams.
Šventei pasibaigus spaudoje rašyta, kad kiekvienas spektaklis „buvo savitas“, skyrėsi „spektaklių tematika, pastatymo šiuolaikiškumas“, buvo „įsimenančių dekoracijų, paprastų ir stebinančiai šiuolaikiškų spektaklių“, o žiūrovai susirinko net ir iš tolimų rajono vietovių. Išskirti Šekspyro pjesių pastatymai (Pėšina Arvydas. Vaikų teatrų šventei pasibaigus, Ukmergės diena, 2001-03-27, Nr. 24).
Į Šekspyro veikalus „Nenuoramų“ scenoje dėmesį atkreipė ir dramaturgas bei režisierius Kęstutis Česnaitis, savo publikacijoje „Kaukių keitimas“, pastebėdamas, jog tai, kaip juos priėmė Ukmergės jaunimas, „…įtikina, kaip reikalingas šiandien teatras šiame gyvenimo filme“ (Česnaitis Kęstutis. Gimtoji žemė, 2001-03-27, Nr.36).
Apžvelgę pirmuosius penkerius festivalio metus, peršokę dar dvidešimt metų, grįžtame į dabartį.
Kai kurios „Nenuoramose“ užsimezgusios draugystės tęsiasi iki šiol, kitos nutrūko. Paprašius prisiminti, kas buvo pirmieji draugai, T. Kvieskienė pasakoja: „Teatras „Pepė“ iš Utenos – dabar jo jau nebėra. Anykščių kultūros rūmų moksleivių teatro studija „Pepės žaidimai“ ir tų pačių kultūros rūmų Jaunimo teatras, Skapiškio vaikų teatras „Ku-kū“, su kuriuo draugaujame iki dabar, Ignalinos moksleivių namų vaikų teatras, dabar išaugęs į Ignalinos vaikų ir jaunimo teatrą „Iki“ , o patys „ilgamečiausi“ draugai – tai Jurbarko „Vaivorykštė“ (Vasiliauskaitė-Dančenkovienė Skaistė. T. Kvieskienė: „Tu tiki vaiku, vaikas tiki tavimi…“, www.ukzinios.lt, 2021-09-29). Draugystė tęsiasi ir su kitais vaikų ir jaunimo teatrais: Joniškio „Bendraamžiais“, Birštono jaunimo teatru, Troškūnų „Mes“, Plungės „Saula“, Vilniaus „Elementoriumi“, Alytaus „Drevinuku“, Molėtų „Remarka“, Šiaulių „Kompanija šauni“ ir kt.
2023-iųjų metų festivalis, vyksiantis kovo 24 ir 25 dienomis 25-ą kartą kviečia bendraminčius teatro mylėtojus susitikti Teatro dienai skirtoje šventėje. Laukia dešimt spektaklių ir „nenuoramiškas“ pasaulio matymas.
Pirmąją šventės dieną mažųjų žiūrovų lauks Alytaus „Drevinuko“ „Molinukų sakmės“. Ukmergėje įsikūrusios „Tėkmės“ mokyklos teatras pralinksmins pramoginiu vaidybiniu pasirodymu „Cirkas“. Plungės „Saula“ atveš pasaką „Trys auksiniai velnio plaukai“.
Skapiškio „Ku-kū“ rodys spektaklį „O, kalnas!..“, Molėtų „Remarka“ „gros“ jaunimui „Violančele“. Šventės šeimininkai – vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“ pristatys premjerą – „Žaidimas be taisyklių“, o vakaro pabaigai Jurbarko „Vaivorykštė“ rengia „Pabėgimą į Akropolį“.
Antroji diena prasidės Troškūnų teatro studijos „Mes“ spektakliu „Iš obuolių gyvenimo“, Kretingos „Atžalynas“ papasakos, kaip praėjo „Audringa naktis“, o Šiaulių „Kompanija šauni“ aiškinsis, kaip yra iš tikrųjų „Mes esame – mūsų nėra“.
Festivalis Ukmergėje vėl suburs ne tik teatrų kolektyvus iš skirtingų Lietuvos vietovių, bet ir „Nenuoramų“ išaugintus ukmergiškius – ne vieną, o kelias kartas.
Autorės nuotr.
Prie šio straipsnio pridedamos laikraščių „Ukmergės žinios“, „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės diena“ publikacijų nuotraukos:
Gimtoji žemė, 1998-03-03, Nr. 24 (pagrindinė); 1997-03-22, Nr. 23; 1997-04-05, Nr. 38; 1999-03-16, Nr. 29; 1999-03-27, Nr. 34;
Ukmergės diena, 1998-03-05, Nr. 26; 1998-03-14, Nr. 29; 1999-03-25, Nr. 33; 2000-03-28, Nr. 36;
Ukmergės žinios, 2001-03-17, Nr. 31.
