Šalyje ruošiamas naujas nederlingų žemių teritorijų ribų žemėlapis. Jame nenašių žemių – dvigubai mažiau, negu jų plotai buvo deklaruojami iki šiol. Jų gerokai sumažėtų ir mūsų rajone. Ūkininkams tai – prarastos išmokos.
Žemdirbiams, dirbantiems ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse, skiriama Europos Sąjungos parama. Tokios vietovės yra įtrauktos į specialų žemėlapį. Tiksliau – pažymėtos jų ribos, pagal kurias nustatyti atitinkami kompensaciniai dydžiai. Mat rengiamas Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėlapis – naujas.
Vietovių, kurios priskiriamos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių kategorijai, žemėlapis ruošiamas pagal Europos Komisijos ekspertų grupės parengtą metodiką. Į jį rekomenduojama įtraukti tas seniūnijas, kurios atitinka 80 proc. vieno ar kito šios metodikos rodiklio šalies vidurkio reikšmes. Tačiau tai, pasak Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorės Ukmergės rajone Karolinos Valaišienės, ūkininkams ir kelia daug klausimų bei nerimą dėl ateities.
Jų manymu, metodika, kuria remiantis nederlingų žemių tarsi visai nebelieka, – netinkama.
Nuo kitų metų
Naujos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribos, vadovaujantis ta pačia atrankos metodika, būtų nustatomos visose Europos Sąjungos šalyse. Seniūnijos, kurios turėtų patekti į naująjį žemėlapį, atrenkamos per kelis atrankos etapus. Šis darbas, pasak K. Valaišienės, turėtų būti baigtas iki 2017 metų pabaigos. Pagal Europos Komisijos reikalavimus šis žemėlapis įsigaliotų jau nuo 2018 metų sausio 1 dienos.
Nors Jungtinių tyrimų centro mokslininkų parengtą metodiką sudaro 8 kriterijai, Lietuva nusprendė atsižvelgti tik į penkis: dirvožemio tekstūrą, vietovių klimatinę temperatūrą, drenažo būklę, paviršiaus nuolydžius ir dirvožemio chemines savybes. Ūkininkams keista, kad, juos įvertinus, prastesnės būklės žemių gali sumažėti.
Liktų tik dvi
„Pagal seną žemėlapį, nederlingos žemės – visame mūsų rajone, kiekvienoje seniūnijoje, o pagal naują, nuo 2018 metų lieka tik dvi – Šešuolių ir Želvos seniūnijos, – pasakojo pašnekovė. – Žemės ūkio ministerija sako, kad nėra pinigų išmokoms, todėl ir nori „apkarpyti“. Liktų tik tos seniūnijos, kuriose esą didžiausi tokių žemių plotai. Nors mes su tuo tikrai nesutinkam, nes ir tie kriterijai dar ne iki galo aiškūs.“
Jos teigimu, tokių seniūnijų būtų kone dvigubai mažiau: „Dabar – 550, o liktų 220. Pavyzdžiui, mūsų kaimynas Širvintų rajonas buvo visas, o liktų tik viena – Kernavės – seniūnija.“
Derlius mažesnis
Ūkininkai, sako ji, dar nepraradę vilties ir pasiryžę dėstyti savo argumentus, kad tik liktų senoji tvarka. „Už šiuos metus ūkininkai dar gavo išmokas – apie 50 eurų už hektarą. Bet mes to nevadinam išmoka: tai – kompensacija. Juk vis tiek ūkininkai stengiasi, dirba tą žemę, o prikuliam mažiau nei kaimyniniai rajonai“, – pasakojo K. Valaišienė.
Ministerijos vadovų teigimu, gamtinių kliūčių priemonės biudžetas yra ribotas. Pavyzdžiui, preliminarus lėšų likutis 2018–2020 metų paraiškoms yra apie 52 mln. eurų, o ligi šiol kasmetinis poreikis buvo apie 63 mln.
Tuo metu kompensacinių išmokų dydžiai šiemet nesikeitė. Didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas mokama 73,6 Eur už ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 Eur, intensyvaus karsto zonoje – 44 Eur, potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 Eur.
Bėda po bėdos
Klausimas, susijęs su naujuoju žemėlapiu, šį ketvirtadienį pristatytas Kaune vykusiame Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje, į kurį vyko ir ukmergiškių. Aptarti kriterijai, leisiantys įtraukti teritoriją į naują nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašą.
„Nenusileisim – ketinam kovoti, bandysim įrodyti, kad nauja tvarka mums būtų labai bloga. Juk Ukmergė ir yra būtent nederlingų žemių rajonas“, – prieš posėdį kalbėjo K. Valaišienė.
Taip pat užsiminė apie dar nepasibaigusias ūkininkų bėdas dėl šiemet neįprastai gausių liūčių. Primena, kad tie, kurie dar nespėjo pranešti apie žalą, turi suskubti: „Reikia kreiptis į savo seniūnijų žemės ūkio specialistus, užpildyti dokumentus, paaiškinti, kokie pasėliai, kultūros. Tada Žemės ūkio ministerija fiksuos žuvusius pasėlius, aiškinsis, kokie nuostoliai, kas kiek prarado. Mūsų rajone nuostoliai nemaži, tačiau dar neaišku, ar gausim kompensacijas. Ministerija, kuri dabar renka informaciją, viską skaičiuos, sakė, kad bus atsižvelgiama į tai, kiek procentų ūkininkų nukentėjo.“
Susitvarkyti dokumentus reikia iki lapkričio 1 dienos.
