Nekilnojamojo turto rinkoje – sąstingis

Nekilnojamojo turto rinkoje – sąstingis / K. Šimukauskė – emigrantų brokerė.

„Šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje – didžiulis sąstingis, o kainos smukusios apie 10 procentų“, – sako nekilnojamojo turto brokerė Kristina Šimukauskė. Trejus metus šį darbą dirbanti moteris tiki, kad kaip ir visi ciklai šis baigsis ir nekilnojamojo turto rinka atsigaus.

Ukmergiškė K. Šimukauskė  prisistato kaip emigrantų brokerė – sako, kad 60 proc. jos klientų – emigracijoje gyvenantys, o Lietuvoje savo turtą parduoti ar jo įsigyti norintys asmenys.

Pačiai brokerei puikiai suprantama tokia situacija – ji emigracijoje – Vokietijoje ir Šveicarijoje – praleido 12 metų ir tuo metu nesėkmingai bandė parduoti savo būstą Ukmergės rajone.

Moteris pasakojo užsienyje dirbusi įvairiausius darbus – nuo sunkiausių iki darbo biure. Tačiau prieš trejus metus priėmė sprendimą grįžti į Lietuvą.

Ieškodama širdžiai mielos veik-los nutarė baigti brokerių kursus – ši sritis domino seniai. Įsteigusi mažąją bendriją ukmergiškė pradėjo nekilnojamo turto agentės darbą. K. Šimukauskė pasakojo, kad jai labai padėjo Ukmergėje veikiančio „Spiečiaus“ mentorystės programa, kur įgijo daug žinių ir patirties.

„Pusmetį trukusios programos metu susidėliojau savo tikslus, pasisėmiau maksimalių žinių iš savo mentorės Mildos Šukaitienės. Taip pat spėjau pasitobulinti ir brokerių kursuose“, – pasakojo pašnekovė. Ji išsigrynino savo verslo idėją – tarpininkauti emigrantams. Žinoma, ne tik. Sako, kad apie 60 proc. jos klientų – emigrantai, o likusieji – mūsų tautiečiai.

„Puikiai žinau, kaip sudėtinga parduoti namą ar butą Lietuvoje, kai pats gyveni užsienyje“, – sako moteris, kuriai pačiai pavyko savo namus parduoti tik grįžus gyventi į Lietuvą. Turtą pardavinėjant per brokerį emigrantai sutaupo laiko ir pinigų kelionėms. Šios paslaugos neišvengiamos ir kitame Lietuvos pakraštyje, nei yra jų parduodamas turtas, gyvenantiems lietuviams.

„Šiuo metu man ieškoti klientų jau nebereikia – patys mane susiranda, daugiausia pagal rekomendacijas“, – pasakoja K. Šimukauskė.

Didelis sąstingis

Brokerė pasakoja, kad didžiausias nekilnojamojo turto pirkimų bumas Ukmergėje, o ir visoje Lietuvoje, buvo prasidėjus pandemijai. Tada, kai priverstinai buvome uždaryti namuose, ypač pirktos kaimo sodybos ir sodai. Prasidėjus Ukrainos karui – atvirkščiai, kelis mėnesius buvo šokas – niekas visiškai nieko nepirko. Tačiau po kelių mėnesių atsivėrė akys, kad gyvenimas tęsiasi, ir pirkimai po truputį pajudėjo.

Vis dėlto dabartinę nekilnojamojo turto pardavimo rinkos  situaciją, kaip ir kituose rajonuose, apibūdina kaip didžiulį sąstingį – dabar pardavimai juda nebent didmiesčiuose. Mano, kad turto įsigijimą labiausiai stabdo išaugusios bankų palūkanos ir nežinomybė dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

Šiuo metu didesnę dalį pirkėjų sudaro už sutaupytas lėšas turtą perkantys žmonės, kuriems paskolos nereikalingos. Pastebima, kad pastaruoju metu būsto kainos Ukmergėje yra sumažėjusios bent 10 proc.

Namas ar sklypas?

Pasak nekilnojamojo turto agentės, Ukmergėje įrengtų namų kaina sukasi apie 150–200 tūkst. Eur. Tiesa, populiariausių portalų skelbimuose mūsų mieste matyti ir brangesnių – iki 300 tūkst. Eur kainuojančių – namų.

Tačiau, pasak pašnekovės, tokio brangaus turto pardavimai ir pirkimai visiškai sustoję.

Apie savo namus svajojančios jaunos šeimos dažnai renkasi pirkti sklypą ir statytis namus. Kaina gal taps panaši į tą, už kurią įsigytų pastatytą namą, tačiau tai bus jau naujos statybos, modernus, pagal savo poreikius pastatytas ekonomiškas būstas.

Populiariausi yra 6–10 arų sklypai mieste arba šalia jo. Perkami ir tušti sklypai sodininkų bendrijose. Vasarnamiai soduose – mažiau paklausūs. Nuo sovietmečio likusi mada turėti butą ir, kaip tada vadinta, kolektyvinį sodą jaunimo nedomina. Kas labai nori ir išgali geriau jau renkasi namą, o ne butą.

Sklypai mieste šiuo metu kainuoja 20–30 tūkst. Eur, soduose sukasi apie 10 tūkst. Eur.

Perkamiausi – butai

Pasak brokerės, perkamiausi šiuo metu Ukmergėje yra butai. Patys paklausiausi – dviejų kambarių, kainuojantys 45–50 tūkst. Eur.

Dar perkami nedideli vieno kambario butai kaip investicija – nuomai. Pastebi, kad paklausiausi nuomos rinkoje yra kokybiškai suremontuoti ir įrengti butai. Vis dėlto pripažįsta, kad nuomos paslauga per brokerį Ukmergėje nėra labai dažna – žmonės dažniau išnuomoja savarankiškai.

Pastebima smarkiai išaugusi butų kaina kaime. Tačiau parduoti toli nuo miesto esantį butą kaime nėra paprasta. Kas ieško būsto kaime geriau jau renkasi namą. Nebent gyvenvietė – šalia miesto. 

Per mėnesį Ukmergėje nekilnojamojo turto brokerė šiuo metu sako parduodanti vos kelis objektus. Per visą Lietuvą šis skaičius didesnis.

Kad turėtų kur grįžti

Emigrantų brokere prisistatanti K. Šimukauskė sako, kad neretai ne tik jos klientai pardavėjai, bet ir pirkėjai yra emigrantai, patikintys sudaryti pirkimo sutartis. Jie atvyksta tik pamatyti nusižiūrėtą būstą, o visus sandorio reikalus patiki jai.

Kai kurie emigracijoje gyvenantys lietuviai prisipažįsta būstus įsigyjantys vien tam, kad turėtų kur grįžti – juk pas kai kuriuos gimtųjų namų nebelikę. Pati emigracijoje keliolika metų praleidusi pašnekovė sako, kad kai kada emigrantų grįžimą sustabdo būtent neturėjimas kur apsistoti…

Pasitaiko pirkėjų, kuriems net nesvarbu, kurioje Lietuvos vietovėje įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jei pasirenka Ukmergę, nors su ja neturi jokio ryšio, viena iš apsisprendimo priežasčių būna gera lokacija.

K.Šimukauskė mano, kad būtent patogus susisiekimas su kitais miestais lemia ir aukštesnę nekilnojamojo turto kainą Ukmergėje. Pastebi, kad, pavyzdžiui, Alytuje ji mažesnė.

O ar šiuo metu atsiranda norinčiųjų pirkti ežerų pakrantėse esančius namus? Besidominčiųjų yra, tačiau perkančiųjų – ne, nes tokio turto kaina didžiulė, o dauguma pakrančių sklypų jau išpirkta.

Ar pirkėjai labai derasi, jei apsisprendžia pirkti nekilnojamąjį turtą? Pasak pašnekovės, šiuo metu – ypatingai. Kartais prašo nuleisti net 10 ar 15 tūkstančių.

Kiek laiko dažniausiai trunka būsto pardavimas? K. Šimukauskė sako, kad iki dabartinio sąstingio optimalus terminas buvo iki 3 mėnesių. Tačiau šiam metui, kai sandoriai sustoję, tai nebegalioja.

O jei būsto nepavyksta parduoti per metus ar net dvejus? „Vadinasi, per didelė kaina“, – sako nekilnojamojo turto brokerė, pažymėdama, kad, ypač parduodant būstą užmiestyje, kaina lemia labai svarbų vaidmenį.

Jei per ilgesnį laiką nepavyksta parduoti nekilnojamojo turto, brokerė klientui siūlo daryti laikiną pertrauką – išima iš skelbimų, nes pirkėjams gali atrodyti, kad kažkas negerai su tuo objektu – gal dokumentai netvarkingi.

Išperkamuoju būdu

Šiuo metu K. Šimukauskė tarpininkauja parduodant per 40 objektų visoje Lietuvoje. Atkreipė dėmesį į naujovę, kuri padeda šiek tiek išjudinti pardavimų rinką – pardavėjams siūlo savo turtą parduoti išsimokėtinai taip vadinama išperkamąja nuoma.

Pirkėjams tokie sandoriai labai aktualūs tada, kai jiems paskolų nesuteikia bankai. O pardavėjams tai suteikia galimybę parduoti turtą, pinigus atgaunant dalimis. Privatus asmuo tada pats tampa banku. Žinoma, išsimokėjimo terminas tokiu atveju – ne keliolika ar keliasdešimt, o penkeri metai. K. Šimukauskė sako tokiu būdu pardavusi ir savo pačios namus. Neslepia, jog pati priėmė sprendimą būstą Ukmergėje nuomotis – nuomojasi ne butą, o namą.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *