Negrįžusiems tremtiniams pastatė atminimo kryžių

Autorius Vilma Nemunaitienė

Sekmadienį, birželio 14-ąją, Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14-osios naktį Sovietų Sąjunga pradėjo gyventojų trėmimus.

Tai buvo pirmoji masinė deportacija į Sibirą, Maskvos įsakymu vienu metu pradėta visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Birželio 14-oji kasmet prisimenama prasmingais renginiais. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės skyrius šeštadienį pakvietė ukmergiškius į kryžiaus negrįžusiems tremtiniams atminti atstatymo iškilmes.

Iškilus kryžius buvo atstatytas Pašilės kapinėse. Po šventų mišių jį pašventino Pašilės Šv. Barboros bažnyčios klebonas Rimantas Laniauskas.

LPKTS Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė pažymėjo, kad kryžius atstatytas jų organizacijos iniciatyva, taip įprasminant negrįžusių tremtinių atminimą.

Ankstesnio toje pačioje vietoje du dešimtmečius stovėjusio kryžiaus autorius – skulptorius Rimas Zinkevičius, dabartinio – jo sūnus Andrius Zinkevičius.

Už iniciatyvą atstatant kryžių, puoselėjamą tautos atminimą dėkojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė.

Į susirinkusiuosius kreipėsi du Seimo nariai – ukmergiškis Kazys Grybauskas ir svečias iš sostinės, tremtinių šeimos vaikas Vytautas Juozapaitis. Į Rytus per prievartą jo šeima vežta birželio 14-osios ešelone. Jo senelis visiems laikams liko gulago lageriuose. Tik vėliau paaiškėjo, kad myriop jis buvo nuteistas praėjus metams po mirties lageryje.

V. Juozapaitis pažymėjo, jog minint šią datą apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės – tai žinojimas, kad kaimyninės šalies bolševikinė hidra per naktį išrovė iš mūsų žemės šviesiausius protus, išvežė nieko dėtas šeimas, ir žinojimas, kad niekad neatleisime žudikams. Iš kitos pusės – tai vilties diena, tikėjimo, kad tai, kas įvyko, niekad nepasikartos.

Prie atminimo kryžiaus Pašilės kapinėse buvo uždegtos atminimo žvakelės, padėtos gėlių puokštės.

Tremtinių dainas atliko Ukmergės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, vadovaujamas J. Juodienės. 

Po iškilmių Varinės bendruomenės namuose vyko vakaras „Pabūkime kartu“.

Prieš pusantrų metų LPKTS Ukmergės skyriaus pirmininkės pareigas pradėjusi eiti A. Kalesnikienė pasakojo, kad per tą laiką pavyko atstatyti ar naujai pastatyti keturis kryžius.

Be sekmadienį atstatyto Pašilėje kryžiai statyti Kazimieravoje, Varžuose ir Pivonijos šile. Pirmininkė sakė, kad šių darbų imamasi rengiant projektus bei ieškant finansinių rėmėjų, daug padeda seniūnijos.

Pirmininkės planuose dar daug gražių sumanymų, skirtų istorijos atminimui. Vienas jų, kurį tikimasi įgyvendinti artimiausiu metu, – Antano Smetonos gimnazijoje atminimo lenta, skirta už lietuvybę kovojusiems gimnazistams atminti.

Birželio 14-ąją, sekmadienį, šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius buvo aukojamos ir Švč. Trejybės bažnyčioje.

Po jų šalia bažnyčios, prie kryžiaus politinių kalinių ir tremtinių atminimui,vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Koncertavo choras „Tremtinys“ ir Meno mokyklos Muzikos skyriaus violončelininkai, vadovaujami mokytojos Angelės Adamonienės. Renginyje kalbėjo rajono meras Rolandas Janickas, LPKTS Ukmergės skyriaus pirmininkė A. Kalesnikienė.

Pagerbus okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų atminimą tylos minute prie kryžiaus padėtos gėlės.

Kryžius negrįžusiems tremtiniams atminti  Arvydo Pėšinos nuotr.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *