Sausio 1-ąją Vilniuje kasmet minima Vėliavos diena – šiemet buvo 106-osios Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte metinės. Solidarizuodamiesi Vėliavos dieną šiemet paminėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos šauliai. Jų vadas Linas Kavaliauskas sako, kad patriotiškumas šiandien kaip niekad svarbus, o išliekant sudėtingai geopolitinei situacijai negalime atsipalaiduoti.
Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos šauliai sausio 1-ąją susirinko miesto centre, prie Savivaldybės pastato, kur plevėsuoja Lietuvos trispalvė.
„Laikydamiesi tradicijų, rinkomės tuo pačiu metu kaip ir Vilniuje – 14 val., sugiedojome Lietuvos himną. Tai nebuvo viešas renginys, visuomenė į jį nebuvo kviesta, atėjo tik šaulių artimieji. Vėliavos dieną siūlysime minėti ir Ukmergėje – sausio 1-ąją nuleisti vėliavą ir pakeisti nauja“, – pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos vadas L. Kavaliauskas.
Pasak jo, Ukmergės 1002-osios šaulių kuopos gretos kasmet didėja. Tikimasi, kad šiemet organizacijai priklausys 100 ukmergiškių. Šiuo metu yra 95 suaugusieji, trečdalis iš jų – aktyvūs, kiti mažiau, tačiau į juos galima būtų atsiremti sudėtingose situacijose.
„Aš pats esu nuolatinės tarnybos šaulys, vedu visuomenei pilietinio pasiruošimo kursus, kuriuos inicijavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos“, – pasakojo L. Kavaliauskas. Dažniausiai jis, kaip instruktorius, tokius kursus veda Vilniuje, tačiau planuojama juos vesti ir Ukmergėje, pirmiesiems – rajono savivaldybės darbuotojams.
Pasakojo, kad pirmoje kurso dalyje suteikiama žinių apie dezinformaciją, propagandą, žvalgybą, kibernetinį saugumą. Antra dalis – daugiau praktinė – apie pirmąją medicinos pagalbą, išlikimo krepšį, apie tai, kaip ekstremaliems įvykiams pasirengti šeimoms.
Ukmergės šauliai vienija ir moksleivius. L. Kavaliauskas sako, kad bemaž 20 jaunųjų šaulių Kovo 11-ąją duos priesaikas ir papildys organizacijos pajėgas. Pasak jo, ypač svarbu siekti, kad baigę mokyklas Ukmergėje ir įstoję į aukštąsias mokyklas jaunieji šauliai nepaliktų organizacijos ir tęstų veiklą. Kuopos vado teigimu, šaulių pasididžiavimas – itin motyvuoti jaunuoliai. Pasakojo, kad vienas moksleivis, gyvenantis kaimo vietovėje, rajono pakraštyje, į šaulių susitikimus neturėdamas kuo atvažiuoti samdo taksi, nors šeimai tokios išlaidos yra labai skausmingos. „Tai rodo begalinį susidomėjimą ir motyvaciją“, – sako L. Kavaliauskas.
Ukmergės šaulių vadovas pasakojo, kad šiemet tęs numatytas veiklas. Vienas iš ryškiausių numatytų susitikimų – su Kanados lietuviu buvusiu žvalgybos karininku Kostu Rimša, kuris pavasarį žada atvykti į Lietuvą perduoti savo žinių. Pasirodo, jo tėtis, aviacijos karininkas, yra kilęs iš Ukmergės, tad, pasak L. Kavaliausko, laukia prasmingas susitikimas.
Šaulių veikloje, pasak pašnekovo, šiemet bus siekiama stiprinti organizacijos narių motyvaciją, suteikiant jiems kuo daugiau reikiamų žinių. „Svarbiau ne ieškoti, ką tau duos šauliai, o ką tu gali duoti šauliams“, – įsitikinęs organizacijos Ukmergėje vadovas.
Jo pastebėjimu, karas Ukrainoje tęsiasi trejus metus, ir žmonės Lietuvoje su tuo, regis, apsiprato, apsnūdo, parama Ukrainai išblėso. Tačiau mano, kad prarasti budrumo neturėtume, nes globali situacija nė kiek nepagerėjo. Atvirkščiai, ji darosi vis labiau įtempta, o Rusijos grėsmė – didžiulė. „Nenoriu gąsdinti, bet kai matai, kas vyksta pasaulyje, kaip kiršinamos valstybės. Įvykiai Sakartvele, Moldovoje, Slovakijoje… Negalime atsipalaiduoti, turime būti pasiruošę“, – sako L. Kavaliauskas, primindamas daugelio karo ekspertų įspėjimus, kad grėsmės niekur nedingo, o 2026, 2027 metai pranašaujami kaip artėjantys itin rizikingi metai, kuriais gali visko nutikti.
Jo pastebėjimu, baisiausi priešai ne šalies išorėje, o viduje. Neseniai nugriaudėję Naujųjų Metų fejerverkai, pasak pašnekovo, buvo įrodymas, kiek daug žmonių šventė „rusiškus“ Naujuosius Metus – fejerverkus leido ne 24, o 23 valandą, solidarizuodamiesi su Rusija. Ukmergėje to nepastebėjo, tačiau sostinės dangus 23 val. poškėjo nuo leidžiamų fejerverkų.
***
1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūvių salvėmis, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną. Tą būrį sudarė dešimt savanorių, o jiems vadovavo karininkas Kazys Škirpa.
1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje, ant Gedimino kalno, rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Šiemet buvo 106-osios Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte metinės. Šia proga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai nuleido 2024 metais plevėsavusią trispalvę ir iškėlė naują.
Tradiciškai nuleistoji vėliava buvo perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusiai ugdant pilietiškumą. 2024-ųjų trispalvė įteikta Butrimonių gimnazijai, nes ji laimėjo konkursą „Vėliava mokyklai“, kurį kasmet rengia Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos nacionalinis muziejus.
