Daugiabučių gyventojai, nedeklaravę karšto vandens, tampa tikrais priešais savo kaimynams. Mat šie turi padengti atsiradusius nuostolius.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Klaipėdos gatvės 7 namo bendrijos pirmininkė Janina Šlapikienė pasakojo, kad šio namo gyventojus į neviltį varo didelis vadinamasis gyvatuko mokestis. Pastarąjį mėnesį jis siekė 46 litus.
Bendrijos pirmininkė bandė išsiaiškinti tokio didelio mokesčio priežastis. Pasirodo, keletas šiame daugiabutyje gyvenančių butų savininkų nemoka už šilumą bei nedeklaruoja karšto vandens. Vieno gyventojo skola už šilumą siekia net 2000 litų, o kitas UAB „Ukmergės šiluma“ skolingas 200 litų už karštą vandenį.
Pirmininkė pati bandė išsiaiškinti, kurie kaimynai nesiteikia deklaruoti sunaudoto karšto vandens. Pasirodo, vienas kaimynas, „prisukęs“ net 33 kubinius metrus vandens, jo nedeklaravo.
„Tikriausiai ir už šį vandenį teko sumokėti mums, tvarkingai mokantiems“, – svarsto bendrijos gyventojai.
Dalinama pagal metodiką
Pasak UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus Raimondo Ragausko, daugiabučių gyventojams tenka dalintis bendro skaitiklio duomenis. Kiekvienam butui mokestis apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką.
Yra net dešimt socialinio teisingumo principu sudarytų metodikų. Bendrijų gyventojai vieną iš jų gali pasirinkti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, yra speciali metodika, kuria vadovaujamasi tuomet, kai daugiabutyje yra nuo centrinių šilumos tinklų atsijungusių gyventojų. „Neteisinga būtų, jei jie nemokėtų už bendro naudojimo patalpų, kuriomis taip pat naudojasi, šildymą“, – paaiškino direktorius.
Pasak jo, kiekviena skola – tik skolininko „nuosavybė“, o nemokių daugiabučių gyventojų skolos ant kaimynų pečių negula. „Apskaitoje net nėra numatyta galimybės svetimo buto skolas skirti kitiems gyventojams“, – teigia jis.
Gresia teismai
Jei už šilumą ar karštą vandenį asmuo nemoka keletą mėnesių, visos skolos sumuojamos. Anot R. Ragausko, kai ši skolų „uodega“ pasiekia 500 litų, raginimai susimokėti už suvartotą energiją siunčiami registruotu laišku. Jei skola perkopia 1000 litų, įmonė pradeda ruošti dokumentus ją išieškoti per teismą.
Šiuo metu pateikti ieškiniai 39 „Ukmergės šilumos“ skolininkams. Beveik visi jie – butų savininkai. Su įmonėmis skausmingų problemų nekyla.
Šiemet po teismo sprendimo 4 vartotojai jau apmokėjo savo skolas, 5 vartotojai sumokėjo dalį skolų ir sudarė skolų likvidavimo grafiką, o trys įsiteisėję sprendimai perduoti vykdyti antstoliams.
Vagia iš kaimynų
Visai kas kita – gyventojų nedeklaruojami karšto vandens skaitiklio parodymai ar kai kurių gyventojų praktikuojami būdai „pergudrauti“ skaitiklį.
R. Ragauskas paaiškino, kad karšto vandens nedeklaravimas vasarą lieka įmonės problema. Tačiau šildymo sezonu pagal atitinkamą metodiką išskirstoma to paties daugiabučio gyventojams.
Taigi nuslėpdamas sunaudojamo vandens kiekį, buto savininkas tiesiogiai kenkia savo kaimynams.
„Įmonės kontrolieriai lankosi pas vartotojus ir tikrina skaitiklio rodmenis. Tačiau kai įmonė turi 6779 vartotojus, esame fiziškai nepajėgūs dažnai apsilankyti tame pačiame bute“, – neslepia įmonės vadovas.