Užimtumo tarnyba pranešė, kad registruotas nedarbas Ukmergėje dabar šoktelėjo net iki 17,7 proc. Tai – didžiausias pastarojo mėnesio šuolis tarp visų savivaldybių. Šalyje nedarbas siekia 13,3 proc.
Liepos 1-ąją nedarbas šalyje siekė 12,1 proc., rugpjūčio 1-ąją – 12,8 proc., pokytis – 0,7 proc.
Vilniaus apskrityje liepos 1-osios duomenimis fiksuotas nedarbas siekė 11, 2 proc., o rugpjūčio 1-osios – 11,9 proc., pokytis – taip pat 0,7 proc.
Ukmergėje liepos 1-ąją nedarbas buvo jau išaugęs iki 15,8 proc. Iki rugpjūčio 1-osios jis šoktelėjo net iki 17,7 proc., pokytis – 1,9 proc.
Šis šuolis pats didžiausias ne tik apskrityje, bet ir visoje šalyje. Tai reiškia, kad šiuo metu Ukmergėje nedirba beveik kas penktas darbingo amžiaus žmogus.
Didesnis nedarbas rugpjūčio 1-ąją fiksuotas tik Lazdijuose – 19,9 proc., tačiau mėnesio pokytis ir ten mažesnis – 1,6 proc.
Trijose savivaldybėse nedarbas mažėjo – Kupiškyje, Palangoje ir Neringoje.
Nejautėme beveik dešimtmetį
Ukmergėje per liepos mėnesį bedarbiais užsiregistravo 683 žmonės, mėnesio pabaigoje rajone buvo 3,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
Paskutinį kartą užfiksuotas didžiausias nedarbo lygis Ukmergėje buvo 2014 m. sausį – 16,4 proc. O tokio, koks yra dabar – 17,7 proc. – nejautėme beveik dešimtmetį.
Paskutinį kartą toks bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus asmenų buvo užfiksuotas per ekonominę krizę – 2011 metų kovą, o pats didžiausias – tų pačių metų sausį. Tada jis siekė 19,2 proc.
Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vadovė Edita Mončinskienė pastebėjo, kad nedarbo lygis rajone ankstesniais pastaraisiais metais tokiu laiku būdavo apie 10 proc.
Kalta situacija
Kas lemia, kad bedarbių gretos šitaip gausėja?
E.Mončinskienė pažymi, kad bedarbystė žymiai išaugo po dėl koronaviruso plitimo taikytų apribojimų bei dėl ekstremalios situacijos padarinių švelninimo priemonių, sudariusių galimybę Užimtumo tarnyboje registruotis daugiau asmenų.
Dėl karantino ir ekstremalios situacijos įmonės apribojo veiklas ir dėl optimizuotų procesų darbuotojai nedirba arba buvo atleisti.
Užimtumo tarnybos pranešime pastebima, kad lanksčiai dirbantys smulkaus verslo atstovai savo nedarbo laikotarpiu dažniau kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso suteikimo. Savarankiškai veiklai vykdyti jie išsiima verslo liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų statusas sustabdomas, o pasibaigus veiklos terminui, vėl atstatomas.
Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą daugiausiai kreipėsi darbo ieškančių asmenų iš prekybos (10,7 proc.), apdirbamosios gamybos (10,4 proc.), statybos (6,2 proc.) sektorių.
Registraciją paskatino ir teikiama valstybės pagalba, tai yra darbo neturintiems asmenims mokamos darbo paieškos išmokos. Aktyvesni ir anksčiau bedarbiais nesiregistravę asmenys, tai yra iki šiol darbo rinkoje neaktyvūs – visai neturintys darbo patirties arba daugiau kaip dvejus metus nedirbę piliečiai.
Darbo ieškančiais asmenimis dabar gali registruotis ir aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai bei asmenys, turintys iki 4 ekonominių vienetų žemės.
Paradoksas
Statistika skelbia, kad pagal profesijas daugiausiai šį mėnesį registravosi ieškančių darbo krovikų, pardavėjų, valytojų, vairuotojų, sekretorių, dažytojų.
Paradoksalu, šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų – krovikams, bet norinčiųjų dirbti tokį darbą beveik triskart daugiau nei registruota laisvų darbo vietų.
Taip pat daug laisvų darbo vietų pardavėjams, pakuotojams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, statybininkams.
