Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai neretai sulaukia priekaištų, kad pas juos kviečiančius gyventojus skuba „per lėtai“. Niekaip nepriprantama ir prie to, kad ištikus bėdai skambinti tiesiai į Ukmergės „greitąją“ nebegalime.
Ukmergiškė Aldona pasakojo, kad neseniai teko skambinti ir į namus Vytauto gatvėje kviestis medikus. Jų pagalbos prireikė, nes, pasakojo moteris, pasidarė labai negera – ėmė spausti galvą, širdis pradėjo „maskatuoti“. Pasitikrinus kraujo spaudimo aparatu, ekranas parodė skaičius 230 ir 104, pulsas – 89.
Ji pasakojo: „Vyras paskambino į „greitąją“, tačiau vietoje to, kad užrašytų mano pavardę, užrašė vyro. Laukėm, kol atvažiuos, vyras išėjo į lauką pasitikti, laukė 10–15 minučių – neatvažiavo. Grįžo, paskui vėl išėjo – vis tiek nieko. Skambinom dar kartą.“
Tikina, kad „sulaukė gal tik po 40 minučių“: „Beveik šliaužiojau po kambarį, nes buvo labai bloga. Jau buvau prigėrusi savo vaistų. Kai pagaliau atvyko, atsisakiau pasirodyti medikei ir jos nepriėmiau. Medikė, žiūrėdama į lapą, priekaištavo: nežinot, kam kviečiat – sau ar vyrui… Ir užpykusi išvažiavo.“
Gyventoja pasakojo, kad po 15 min. jai pasidarė geriau: „Nuvažiavau pas savo gydytoją. Apžiūrėjusi mane ji išsigando, išrašė vaistų. Kai nuėjau į vaistinę, ten man pasakė, kad tokios būklės galėjo būti infarktas.“
Ukmergiškei pikta dėl tokio požiūrio į pacientus: „Ką galvoja administracija, kai „greitoji“ šitaip „stengiasi“ atskubėti pas žmones? Kiek „greitosios“ automobilių yra skirta visai Ukmergei? Kodėl gyventojai turi taikstytis su netvarka, kai kviečiant greitosios pagalbos medikus reikia skambinti ne tiesiogiai, o į Vilnių? Ne vienas žmogus jau taip ir numirė, nesulaukęs pagalbos.“
„Nuo 2012 m. sausio 1 d. panaikinta Ukmergės dispečerinė, jei kalbame apie iškvietimus“, – sako VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė. Anot jos, šalies dispečerinės buvo centralizuojamos, ir dabar Ukmergę aptarnauja Vilnius, kur ir yra nukreipiami skambučiai.
„Su mūsų „greitąja“ jie nejungiami. Nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje yra aštuoni dispečerinių centrai, o buvo dešimt. Taigi jie dar labiau stambinami. Tokie yra Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai dėl struktūrinių pakitimų – mes tokiems dalykams neturim jokios įtakos“, – sako ji.
Gydytojos teigimu, kai kuriais atvejais nebūtina kviestis medikų į namus: „Susisiekus su dispečere Vilniuje galima pasikonsultuoti, pakalbėti, jos duoda patarimų.“
Papasakojo ir apie „greitosios“ kvietimo tvarką: „Užregistravus kvietimą, dispečerė informaciją perduoda į postą laisvam ekipažui, kad išvyktų, ir per 1–1,5 min. brigada išvyksta. Jeigu visos jos išvykusios pas pacientus, kol užimtos, kvietimo neperduoda – laukia atsilaisvinusio ekipažo.“
Mūsų rajono gyventojus taip pat aptarnauja Molėtų ir Širvintų greitosios pagalbos. „Informaciją jos gauna iš tos pačios Vilniaus dispečerinės, kuri koordinuoja tinklą ir joms atsiunčia duomenis. Jos gali atvykti į mūsų rajoną, jei yra netoliese ir mūsų „greitosios“ užimtos ar koks skubus įvykis. Taip pat ir mūsų brigada gali būti iškviesta į Širvintas, Molėtus, gali net į Panevėžį, kuris yra jau kitoje apskrityje“, – pasakojo G. Čepienė.
Greitosios medicinos pagalbos ekipažų skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių. „Apskaičiuojant pagal tą formulę, mūsų rajonui priklausytų 2,1 posto, o mūsų turimas vidurkis – 2,7“, – sako ji. Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriuje iki 16 val. dirba dvi brigados – du automobiliai. Savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – trys.
Medikė apgailestauja, kad būna nemažai ir tokių atvejų, kai pagal iškvietimus išvykstama, kaip vėliau paaiškėja, visai be reikalo. Mat namuose nieko nerandama arba pagalbos iš tikrųjų niekam nereikia.
Tokie melagingi pranešimai trikdo medikų darbą, eikvojami laiko ir kuro resursai, vykstama su automobilyje funkcionuojančia įranga. O tuo metu, sako pašnekovė, kažkam iš tiesų gyvybiškai būtina neatidėliojama pagalba.
Arba pasitaiko ir tokių kvietėjų, kuriems norisi… tiesiog pasivažinėti iki gydymo įstaigos, įsivaizduojant, kad „greitoji“ gali būti ir taksi.
