Ukmergėje pirmą kartą vykdomas teismo sprendimas nugriauti nelegalų statinį. Kęstučio aikštės pastatas-vaiduoklis ne tik gadino vaizdą, bet kėlė abejonių dėl saugumo. Pradėjus jį griauti rangovai prisipažino pakraupę – statinys galėjo bet kuriuo momentu sugriūti pats.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Teismo sprendimu nelegalus statinys Ukmergėje griaunamas pirmą kartą.
Dėl ukmergiškiui Rimantui Grotuzui priklausančio statinio Kęstučio a. 4 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į teismą kreipėsi prieš ketverius metus. Byla buvo susijusi su nelegaliai pastatyto statinio nugriovimu.
Ukmergės rajono apylinkės teismas, 2010 metais išnagrinėjęs bylą pagal inspekcijos ieškinį R. Grotuzui dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, ieškinį tenkino.
Verslininkas buvo įpareigotas per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos pasekmes – nugriauti pastato priestatą ir sutvarkyti statybvietę.
Nors sprendimas buvo skundžiamas, jį galioti paliko ir aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas, o 2011 metais – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Tačiau R. Grotuzas teismų sprendimo neįvykdė. Tad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įgijo teisę pati nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o nugriovimo išlaidas išieškoti iš savininko.
Nelegalios statybos nepatikimos
Pasidomėjus, ar į teismą kreiptasi įtariant, kad statinys gali būti nesaugus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė paaiškino, kad bet kuris statinys, statomas ar pastatytas be kvalifikuotų specialistų parengto projekto ir tinkamos statybos priežiūros, kelia pagrįstų abejonių dėl jo saugumo tiek statybos metu, tiek ir jį naudojant.
Pasak jos, su rangovu už atliktus darbus atsiskaitys inspekcija, kuri išankstinį nugriovimo išlaidų išieškojimą iš atsakovo pradėjo dar praeitų metų spalį.
Kiek pastato nugriovimas kainuos, inspekcijos atstovė neatskleidė dėl sutartinių konfidencialumo įsipareigojimų.
Nuo nelaimės sergsti apsauga
Inspekcijos vykdomasis raštas civilinėje byloje pateiktas vykdyti antstolei Nijolei Jutkienei. Ji teigia, kad teismo sprendimu Ukmergės mieste nelegalus pastatas griaunamas pirmą kartą.
N. Jutkienė pasakojo, kad sprendimas vykdyti griovimo darbus buvo pateiktas 2012 metų pradžioje. Nors praėjo jau dveji metai, pats verslininkas atliko tik dalį darbų. Ne visi jie buvo atlikti paisant reikalavimų. Tokias išvadas pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos komisija.
Pagal galiojančią tvarką inspekcija pati pasamdė rangovą – UAB „Tvirta“ ir sudarė su juo sutartį dėl teismo nuosprendžio vykdymo.
Antstolė N. Jutkienė sako, kad, įvertinusi griaunamo pastato vietą – miesto centrą, – kreipėsi į policijos komisariatą dėl saugumo užtikrinimo.
„Dieną gatvėje pilna žmonių, vieniems įdomu, kas čia vyksta, prieina arčiau pasižiūrėti. Kiti iš viso eina nesidairydami ir nesisaugodami, kad čia pat gali plyta nukristi. Kitu paros laiku, kai nevyksta griovimo darbai, objektą saugo saugos tarnyba“, – aiškina antstolė.
Uždarytas įėjimas nuo Kęstučio aikštės į IKI prekybos centrą, teritorija daugiau kaip 10 metrų atstumu nuo pastato aptverta įspėjamąja juosta.
N. Jutkienė teigia, kad nors verslininkui buvo įteiktas raštas dėl griovimo darbų pradžios, jis pats su ja iki šiol nesusisiekė. R. Grotuzo advokatas antstolei elektroniniu paštu pranešė, kad verslininkas serga.
Pasak antstolės, vykdant darbus dalyvauti verslininkui pareigos nėra, tačiau, jei pageidautų, jis turi teisę išsivežti statybos laužą.
Ardant atsiskleidė brokas
Nelegalų statinį Ukmergės centre griaunančios UAB „Tvirta“ direktorius Andrius Mačiulis pripažino, kad šis objektas – tikrai išskirtinis. Inžinerinį išsilavinimą ir dešimties metų darbo patirtį turintis įmonės vadovas sako nieko panašaus nėra matęs.
Sienos esą sumūrytos ne pagal galiojančias technologijas, mūras kreivas, perdangų storis neatitinka normos – jos beveik perpus plonesnės, nei turėtų būti.
„Šis pastatas pakraupino savo nekompetentinga statyba. Jis bet kada galėjo griūti. Jei jame būtų kas nors įsikūrę, galėjo sulaukti Rygos „Maximos“ likimo“, – sako A. Mačiulis.
Jis nesijaučia saugiai pats po šį vaiduoklį vaikščiodamas. Pirmame jo aukšte po įvairiu statybos laužu žiojėja gilios duobės. „Kadangi statybos tampa vaikų traukos objektu, kad išvengtų nelaimės, objektas ir naktimis saugomas“, – patikino pašnekovas.
Plytų mūras ardomas nuo viršutinės mūro eilės, iki tos vietos, kur ribojasi su parduotuvės sienos baltų plytų mūru. Taip siekiama nesukelti neigiamų padarinių prekybos centrui.
A. Mačiulis sako, kad sienos ardymas – taip pat išskirtinis. Plytos viena su kita sukibusios taip silpnai, kad statybininkui belieka lengvai plaktuku stuktelėti arba net ranka pajudinus plyta atšoka.
Manoma, kad ardymo darbai bus baigti per porą savaičių.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ