Naujoji tvarka įtiko ne visiems

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai iš­lei­dus įsa­ky­mą, ku­riuo įkai­niai už ne­tei­sė­tai su­me­džio­tus gy­vū­nus pa­di­dė­ja de­šim­te­rio­pai, ši ži­nia su­kė­lė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Me­džio­to­jai džiau­gia­si, kad ma­žiau nuos­to­lių pri­da­rys bra­ko­nie­riai. Tuo tar­pu kai ku­rie ūki­nin­kai bai­mi­na­si plėš­rū­nų pa­gau­sė­ji­mo ir jų da­ro­mos ža­los.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

01-11-5_straipsnio_nuotr

Autorės nuotr. Ar de­šim­te­rio­pai pa­di­din­tos bau­dos pri­vers bra­ko­nie­rius su­dė­ti gin­klus?

Pa­gal nau­ją­jį įsa­ky­mą bau­dos už ne­tei­sė­tai su­me­džio­tą brie­dį, tau­rų­jį el­nią ir da­nie­lių nuo 1750 pa­di­din­tos iki 17 500 li­tų. Už šių žin­duo­lių pa­te­lę ar jau­nik­lį – nuo 1050 iki 10 500 li­tų. Už nu­šau­tą šer­ną ir stir­ną vie­toj bu­vu­sių 500 li­tų teks pa­klo­ti 5000 li­tų, o šių žvė­rių jau­nik­lius – 3000 li­tų vie­to­je bu­vu­sių 300 li­tų.

De­šimt kar­tų pa­di­din­ti įkai­niai už ne­tei­sė­tai su­me­džio­tą vil­ką, bar­su­ką – mo­kė­ti teks iki 3000 li­tų. O už beb­rą ir pil­ką­jį kiš­kį – iki 1000 li­tų. Už ki­tus su­nai­kin­tus žin­duo­lius, iš­sky­rus pe­li­nius grau­ži­kus ir tuos, ku­rie įra­šy­ti į In­va­zi­nių rū­šių są­ra­šą, nuo šiol teks mo­kė­ti ne­be 50, o 500 li­tų.

Įkai­niai už ža­lą ap­lin­kai ir bau­dos – dar ne vis­kas.

Mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kai kal­ba ir apie tai, kad bra­ko­nie­rių tin­klai, šau­tu­vai, val­tys ir net pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai, ku­riais jie at­vyks­ta, tu­ri bū­ti kon­fis­kuo­ja­mi.

Nau­jo­jo įsa­ky­mo dėl ža­los lau­ki­niams gy­vū­nams at­ly­gi­ni­mo nuo­sta­tos įsi­ga­lio­ja sau­sio 15 die­ną.

 

Ka­rą pa­skel­bė jau se­niai

 

Uk­mer­gės me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos me­džiok­lės ži­no­vas Sta­sys Brak­nys sa­ko, kad nau­jo­ji tvar­ka yra svei­kin­ti­na. Ji tu­rė­tų už­kirs­ti ke­lią bra­ko­nie­ria­vi­mui.

Drau­gi­jai pri­klau­so 10 me­džio­to­jų bū­re­lių, vie­ni­jan­čių apie 450 me­džio­to­jų. Lau­ki­niai žvė­rys me­džio­ja­mi, ve­dant jų ap­skai­tą. „Kaip ūki­nin­kas sa­vo ūky­je ži­no, kiek tu­ri par­še­lių, taip ir me­džio­to­jai tvar­ky­da­mie­si me­džiok­lės ūky­je ve­da gy­vū­nų ap­skai­tą“, – sa­ko ži­no­vas.

Kai ku­riems lau­ki­niams žvė­rims su­me­džio­ti iš­duo­da­mos Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos li­cen­ci­jos. Bū­re­liai gau­na lei­di­mus, ku­riuo­se nu­ro­do­mas su­me­džio­ti­nų stir­nų pa­ti­nų, brie­džių, el­nių skai­čius. Šer­nams, stir­nų pa­te­lėms li­cen­ci­jos ne­rei­kia.

Bet tai, pa­sak S. Brak­nio, ne­reiš­kia, kad be li­cen­ci­jų me­džio­ja­mi gy­vū­nai ne­skai­čiuo­ja­mi. Bū­re­lių tiks­las – ne iš­nai­kin­ti žvė­ris, o juos gau­sin­ti, su­me­džio­jant tik da­lį me­ti­nio prie­aug­lio. Pa­tys bū­re­liai nu­sta­to li­mi­tus pa­gal re­ko­men­da­ci­jas, kiek tam tik­ros rū­šies gy­vū­nų tu­rė­tų bū­ti 1000 hek­ta­rų plo­te.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad yra ne tik me­džio­ja­ma, bet gy­vū­nais ir rū­pi­na­ma­si. Bū­re­lių plo­tuo­se įren­gia­mos šė­ryk­los, į ku­rias žie­mą ve­ža­mas pa­ša­ras.

To­kie tiks­lai vi­sai ne­rū­pi bra­ko­nie­riams. Me­džio­to­jai tvir­ti­na se­niai lau­kę di­des­nių bau­dų, nes ir pa­tys ima­si prie­mo­nių ap­sau­go­ti sa­vo plo­tus nuo ne­le­ga­liai gy­vū­nus nai­ki­nan­čių as­me­nų.

S. Brak­nys pa­sa­ko­ja, jog tik me­džio­to­jų pa­stan­go­mis ra­jo­ne be­veik ne­be­li­ko kil­po­mis gy­vū­nus gau­dan­čių bra­ko­nie­rių.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, me­džio­to­jai ne­ty­ko­ja žvė­rių prie žie­mą įreng­tų šė­ryk­lų. Tuo tar­pu bra­ko­nie­riai be skru­pu­lų už­klum­pa be­si­mai­ti­nan­čius gy­vū­nus. Drau­gi­jos na­riai ne tik su­ren­ka ras­tas kil­pas, bet ir su­ren­gia spe­cia­lius rei­dus, ku­rių me­tu iš­si­aiš­ki­na bra­ko­nie­rius. Apie juos pra­ne­ša po­li­ci­jai.

 

Nau­jo­ji tvar­ka iš­gąs­di­no

 

Tuo tar­pu nau­ja­sis įsa­ky­mas su­kė­lė abe­jo­nių kai ku­riems gy­ven­to­jams. Žel­vo­je so­dy­bą tu­rin­ti ir drau­ge su su­tuok­ti­niu va­sa­rą čia ūki­nin­kau­jan­ti mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad jų ir kai­my­nų kie­mus nuo­lat ata­kuo­ja plė­ši­kės la­pės.

Mo­te­rį ir jos su­tuok­ti­nį pa­pik­ti­no nau­ja nuo šių me­tų su­griež­tin­ta ko­vos su bra­ko­nie­ria­vi­mu tvar­ka. „Bau­dos pa­ki­lo de­šim­te­rio­pai. Tuo tar­pu ką da­ry­ti ūki­nin­kams, kaip ap­sau­go­ti sa­vo tur­tą, nie­kas ne­pa­aiš­ki­na“, – skun­džia­si pa­šne­ko­vė.

La­pės pas­ta­ruo­ju me­tu ypač su­įžū­lė­jo, ne­bi­jo žmo­nių. At­sliū­ki­nu­sios į so­dy­bą jos čium­pa viš­tas. O pas­ku­ti­niu me­tu jau įni­ko vog­ti ir žą­sis.

Žel­viš­kė pa­sa­ko­jo, kad jų apy­lin­kė­je, jos įsi­ti­ki­ni­mu, pa­siu­tu­sios la­pės šie­met jau iš­pjo­vė be­veik 100 viš­tų. Ūki­nin­kai skai­čiuo­ja nuos­to­lius, ta­čiau kas juos at­ly­gins, ne­aiš­ku.

Kad gy­vū­nai ga­li sirg­ti pa­siut­li­ge, ūki­nin­kai spė­ja iš la­bai keis­to, itin drą­saus jų el­ge­sio – esą la­pės vi­sai nie­ko ne­si­bai­mi­na.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, ne­ma­žai pri­vi­so apy­lin­kė­se ir beb­rų. Dėl jų iš­džiū­vo net ne­to­lie­se bu­vęs tven­ki­nys. „Kur Žel­vos me­džio­to­jai? Ar jie pa­jė­gūs mums pa­dė­ti?“ – tei­ra­vo­si skai­ty­to­ja.

 

Pa­siut­li­gės ga­li­my­bę at­me­ta

 

Uk­mer­gės vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vy­riau­sia­sis ins­pek­to­rius-ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas  Al­gi­man­tas Ka­les­ny­kas ra­mi­na, kad la­pės Žel­vo­je ne­pa­siu­tu­sios. Pa­pras­čiau­siai pa­di­dė­jo jų po­pu­lia­ci­ja. O kai gy­vū­nams trūks­ta mais­to, jie tam­pa drą­ses­ni, pri­ar­tė­ja prie žmo­nių gy­ve­na­mos te­ri­to­ri­jos.

Jau pen­ke­ri me­tai, kaip ne­už­fik­suo­ja­ma nė vie­no pa­siut­li­gės at­ve­jo ra­jo­ne. Mat vi­so­je ša­ly­je vyk­do­ma la­bai efek­ty­vi prie­mo­nė nuo pa­siut­li­gės – ora­li­nė lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja. Du kar­tus per me­tus – spa­lį ir ba­lan­dį – iš lėk­tu­vo yra iš­mė­to­mi jau­kai su vak­ci­na nuo pa­siut­li­gės.

Tie­sa, pa­vie­nių šios li­gos at­ve­jų ret­kar­čiais pa­si­tai­ko pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja, nes to­je ša­ly­je ora­li­nė vak­ci­na­ci­ja ne­vyks­ta.

A. Ka­les­ny­kas pa­ta­ria tar­tis su me­džio­to­jais, kad šie su­ma­žin­tų la­pių po­pu­lia­ci­ją, jei ji iš tie­sų pa­di­dė­ju­si.

 

Pa­si­ren­gę pa­dė­ti

 

S. Brak­nys sa­ko, kad nors la­pės yra ap­skri­tus me­tus me­džio­ja­mi plėš­rū­nai, ta­čiau pa­tiems gy­ven­to­jams sa­va­va­liš­kai tai da­ry­ti drau­džia įsta­ty­mas.

Jis pa­ta­ria gy­ven­to­jams apie kon­kre­čias vie­tas, ku­rio­se pa­ste­bi­mas la­pių ar beb­rų pa­gau­sė­ji­mas, pra­neš­ti į Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ją te­le­fo­nu 64992. Tuo­met pri­klau­so­mai nuo to, ku­rio bū­re­lio te­ri­to­ri­jo­je yra vie­to­vė, apie tai bus in­for­muo­ti ir me­džio­to­jai.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *