Naujųjų metų sutikimas sunkiai įsivaizduojamas be spalvingo fejerverkų reginio danguje.
Tačiau ateityje šios tradicijos gali nebelikti, nes pirotechnikos gaminiai pavojingi dėl didelio kiekio į aplinką patenkančių cheminių medžiagų. Sprogdinant juos, į atmosferą patenka anglies dioksidas, sunkieji metalai ir kitos medžiagos, kenkiančios aplinkos oro kokybei.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.
Šių teršalų kiekis ore per pirmąją Naujųjų metų valandą išauga kelis kartus.
Naujųjų metų naktį, kai šaudomi fejerverkai ir deginami kiti įvairūs pirotechnikos gaminiai, valstybinės oro kokybės monitoringo stotys miestuose išmatuoja iki 10 kartų didesnę kietųjų dalelių (KD10) koncentraciją aplinkos ore.
Skelbiama, kad ramiu oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų. Virš vietovės esant ciklonui, pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikosi trumpą laiką.
Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Didžiulį stresą dėl fejerverkų garso, ypač Naujųjų naktį, kasmet patiria jautresni gyventojai. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad fejerverkų įtaka mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 125 proc., o žiemos metu – 175 proc. Taip pat nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro taršos bei triukšmo kenčia ir naminiai gyvūnai bei miškų gyventojai.
Vilnius šiemet nutarė pasukti didžiųjų pasaulio miestų keliu ir atsisakyti Naujųjų metų fejerverkų Katedros aikštėje. Tad miesto svečiai ir miestiečiai raginami nesibūriuoti sostinės širdyje.
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nebeišdavusi leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai, ir visus kviečia prisidėti – atsisakyti fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas.
Ukmergės kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė pasakojo, kad mūsų rajone biudžeto lėšų naujametiniams fejerverkams nenumatyta – jie nėra leidžiami. Tačiau yra kelios kitos progos, kurių metu į dangų leidžiami fejerverkai – Miesto šventė, eglutės įžiebimo šventė.
O per Naujuosius metus fejerverkus į dangų leidžia privatūs asmenys ar įmonės.
Pasak direktorės, prieš kelis dešimtmečius kultūros centras turėjo tradiciją leisti fejerverkus miesto centre, prie kalėdinės eglutės. Tai buvo žmonių susibūrimo vieta. Vėliau ši tradicija nunyko.
Įrengus laiptus į Ukmergės piliakalnį, pastaraisiais metais ši vieta per Naujuosius metus tapo traukos centru. Į kalną žmonės užlipa pasigėrėti vaizdinga naujametine panorama – leidžiamais fejerverkais. Ir patys juos leidžia. Šiemet, tikėtina, traukos centru taps rekonstruotas Pilies parkas.
Miesto seniūnas Žilvinas Dirsė atkreipė dėmesį, kad dėl naujametinių fejerverkų naudojimo jokių leidimų nereikia.
Tačiau jei įmonės rengia viešus renginius, jei sumanytų rengti ir per Naujuosius metus, privalėtų tai suderinti su seniūnija bei policija.
O jei žmonės tiesiog buriasi palydėdami senuosius metus, drauge švenčia ir leidžia fejerverkus, tam jokių leidimų nereikia.
Vis dėlto, gal ne visi žino, kad Ukmergėje yra numatyta ne viena vieta, kurioje leisti fejerverkus draudžiama.
Triukšmo prevencijos Ukmergės rajono viešosiose vietose taisyklėse yra nustatytos tyliosios viešosios zonos savivaldybės teritorijoje: Ukmergės ligoninės teritorija, vaikų ugdymo įstaigų bei religinių namų ir kapinių teritorijos.
Tyliosiose viešosiose zonose draudžiami fejerverkai, komercinio pobūdžio renginiai, draudžiama naudoti rankinius prietaisus, keliančius triukšmą.
Prieš porą metų atsisakyti fejerverkų nusprendė ir Varšuvos valdžia – fejerverkų buvo atsisakę nemažai Lenkijos miestų.
Švedai, siekdami saugumo, įvedė apribojimus šventinėms raketoms – šiandien joms reikia specialių leidimų. Tam, kad leidimą gautų, Švedijos gyventojas turi išklausyti specialų kursą, kaip elgtis su raketomis, o leidimus išduoda savivaldybės.
Aplinkosaugininkai Vokietijoje apskaičiavo, kad Naujųjų metų naktį į orą išleidžiami 5 tūkst. tonų smulkiųjų dalelių, tiek kenksmingų medžiagų automobiliai keliuose palieka per du mėnesius.
