Beatodairiško resursų vartojimo laikai dar nėra praeityje, bet dabartiniu metu jau siekiama tvaresnių sprendimų. Tokie siekiai nėra vien Briuselio ar Vakarų Europos realybė, jie pasiekia ir Lietuvos regionus. Tvari energetika – tai toks procesas, kai dabarties poreikių tenkinimas nesukelia didžiulių kaštų ateities kartoms. Tad nors atominės elektrinės neišmeta šiltnamio efektą keliančių dujų ir nesąlygoja didelės oro taršos, jos vis tiek neatitinka tvarumo kriterijų. Tai lemia ilgalaikį poveikį turinčios radioaktyvios atliekos ir potencialiai katastrofiški veiklos sutrikimai.
Kartais organizacijos minimaliai susijusios su energetika, ypač užsiimančios casino veikla ar azartiniais žaidimais, pasiskelbia žengiančios tvarumo keliu. Tokie bandymai dažniausiai remiasi sutartimis dėl atsinaujinančios energijos pirkimo – taip bandoma skatinti žaliosios elektros gamybą. Svetainės, siūlančios azartines pramogas suvartoja daug energijos – pagrindinei duomenų centrų veiklai ir jų aušinimo sistemoms. Šiais laikais nemaža inovatyvių pasiūlymų kaip padėti serveriams taupyti energiją. Kuriami įvairūs kompiuteriniai modeliai, kurie leidžia optimizuoti oro srautus bei maksimaliai panaudoti patalpos vėdinimo sistemą. Vertinant šiuolaikinius interneto duomenų srautus, tokie metodai gali turėti nemenką ilgalaikę grąžą.
Saulės energijos sektorius
Paskutiniai technologiniai pasiekimai leidžia eksperimentinėmis sąlygomis pasiekti virš 47 % efektyvumą. Žinoma, pramoninės saulės panelės pasižymi žemesniais rodikliais, bet ir 20–25 % riba prieš dešimt metų atrodė labiau fantastika, nei reali ateities perspektyva. Žinoma, bazinė problema išlieka tiekimo nestabilumas. Žiemą ar esant didesniam debesuotumui energijos gamyba stipriai sumažėja. Būtent dėl šios priežasties saulės energetikos dalis visada bus ribota. Jei ant panelių nekrenta pakankamai spindulių, jos negamins daug elektros. Ir to nepakeis nei naujos medžiagos, nei inovatyvūs sprendimai. Be abejo, papildomi proveržiai energijos saugojime leistų sukurti kombinuotas sistemas, kurios piko metu saugo energiją, o esant mažesniam apšvietimui ją atiduoda į tinklą.
Vėjo energetika
Vėjas pasižymi didesniu stabilumu, nei saulės šviesa. Ypač jei naudojamos virš jūros ar vandenyno esančios platformos. Jos gali išnaudoti periodinius vėjus, kylančius dėl oro ir vandens temperatūrų skirtumo. Daugiausiai kritikos ilgą laiką sulaukdavo jėgainių medžiagos. O būtent pasenusių vėjo turbinų keitimas, ribotos antrinio panaudojimo galimybės ir susidariusių atliekų sąlygota ilgalaikė tarša. Nors kartais teigiama, kad perdirbama apie 90 % jėgainės struktūros, jos sparnai dažniausiai gaminami iš įvairiomis dervomis dengto stiklo pluošto. Tokią kombinaciją itin sunku perdirbti, o dervos potencialiai teršia dirvožemį. Laimei, paskutiniu metu yra kuriamos ir eksperimentiškai išbandomos jėgainės be sparnų. Jos, žinoma, turi besisukančias dalis, bet jos nebėra tokios masyvios. Esant mažesnėms apkrovoms, medžiagoms keliami mažesni reikalavimai ir įvairios dalys gali būti gaminamos iš tvaresnių medžiagų nei dabartiniai modeliai.
Vandenyno bangų jėgainės
Nors bangos gali atrodyti nemažiau kintamas šaltinis nei saulė ar vėjas, šio tipo energetika labiau remiasi vandenyno atoslūgiais ir potvyniais. Šie elementai yra nulemti gravitacinės Mėnulio traukos, todėl yra periodiški ir prognozuojamo dydžio. Teoriškai tai leistų suderinti energijos tiekimo patikimumą ir atsinaujinančių resursų panaudojimą. Pastaraisiais metais buvo pastebimas proveržis šio tipo turbinų efektyvume, kas yra svarbu ilgalaikėje perspektyvoje. Vis tik bendras vandenyno aplinkos poveikis išlieka ribojančiu faktoriumi. Didelės bangos, koroziją sukeliantis druskingumas, audros – visa tai yra rimti iššūkiai, dar vis belaukiantys savo sprendimų.
Energijos perdavimo iššūkiai
Šio pobūdžio iššūkius sukelia energetinės sistemos pertvarkymas iš įprastinių jėgainių į naudojančias atsinaujinančius resursus. Idealiu atveju vietoje uždarytos šiluminės ar atominės elektrinės galėtų atsirasti saulės energijos ar vėjo turbinų parkas. Bet dažniausiai viskas vyksta daug sudėtingiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje anksčiau pagrindinis energijos tiekėjas buvo Ignalinos atominė jėgainė, kuri veikė šiaurės rytinėje šalies dalyje. O ateityje daugiausiai elektros generuos jūrinis vėjas, kurio parkai bus kuriami vakaruose. Tokia pertvarka lemia, kad anksčiau energetinės sistemos paribyje buvusioms vietovėms prireikia itin didelio pralaidumo tinklų. Šiuos ribojimus mažina dabartinės modernios technologijos, naudojančios skaitmenines simuliacijas ir dirbtinį intelektą. Tai leidžia efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir išvengti itin didelių elektros tinklų pertvarkymo kaštų.
Energijos saugojimo sprendimai
Kaip jau buvo minėta, daugelis atsinaujinančių resursų pasižymi dideliu elektros gamybos nestabilumu. Tad atsiranda didelis poreikis įvairioms sistemoms, kurios galėtų sukaupti perteklinę energiją. Tam naudojami įvairūs sprendiniai – įprastinės hidroakumuliacinės jėgainės, šiluminės energijos kaupimas įkaitintame smėlyje ar net įvairūs mechaniniai sprendimai, saugantys energiją aukštyn užkeltų blokų pavidale. Vis tik tikimasi ženklių proveržių akumuliatorių srityje, kurie leistų nedideliame tūryje sukaupti žymiai daugiau energijos. Pasaulyje išbandomi ličio stiklo akumuliatoriai, kurie turėtų būti žymiai talpesni. Daug vilčių siejama su grafeno baterijomis, bet dabartiniais laikais grafenas išlieka itin brangia medžiaga. Taip pat kuriami įvairūs variantai neturintys ličio – geležies ir oro elementai, cinko ir magnio oksido baterijos ar silicio organinių junginių pagrindu veikiantys akumuliatoriai.
Ateities perspektyvos
Europos Sąjungoje kartais pasigirsta keisti pasiūlymai ir idėjos. Pavyzdžiui, kartais teigiama, kad šiltnamio dujų efektą išspręs pelkių kūrimas ir jų industrializavimas. Realesnė perspektyva, kad palaipsniui bus įsisavinti vandenyno bangų resursai, kurių stabilumas būtų lemtingas proveržis. Įvairios akumuliatorių technologijos yra labai įdomios, bet abejotina, ar jos bus efektyvios industriniu mastu. Ateitis turbūt sietina su taip vadinamu žaliuoju vandeniliu, kuris būtų gaminamas įvairiose jūrinėse platformose. Šis sprendimas taip pat leistų išvengti su elektros tinklų pertvarka susijusių problemų.
