Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija savo reikmėms naudos tik žaliąją elektros energiją.
Parkai įsigijo po dalį 1,5 megavato galingumo saulės parko, kurį įmonė „Elektrum Lietuva“ įkūrė Klaipėdos rajone. Gamtos parkų įsigytas galingumas sudaro beveik 5 proc. saulės parko pagaminamos elektros.
„Siekiame prisidėti prie klimato krizės sprendimo didindami vietoje gaminamos žaliosios elektros pasiūlą ir mums ypač svarbu tarp klientų matyti gražiausius gamtos kampelius puoselėjančius Lietuvos nacionalinius bei regioninius parkus“, – sako „Elektrum Lietuva“ verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija planuoja, kad saulės pagaminta elektra per metus padės išvengti 22,3 tūkst. kilogramų anglies dvideginio (CO2) išmetimo. Žalioji elektra iš pradžių padengs apie 80 proc. direkcijos poreikio ir bus naudojama parko lankytojų centruose, Bitininkystės muziejuje bei Ginučių vandens malūno ekspozicijoje. Vėliau jos apimtis tikimasi padidinti iki 100 proc.
Direkcijos vadovo Gedo Kukanausko teigimu, ant įstaigos valdomų pastatų galimybės sumontuoti pakankamai saulės modulių nebuvo, todėl nutarta įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Investicijos į ją turėtų atsipirkti ilgiausiai per 10 metų.
Europos Sąjunga siekia iki 2050 metų neutralizuoti poveikį klimatui ir iki to laiko nebeišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kadangi žaliosios elektros technologijos tobulėja ir pinga, vis daugiau gyventojų ir juridinių asmenų Lietuvoje renkasi būti žaliąją elektrą gaminančiais vartotojais.
UŽ inf.
Reklama: saulės elektrinės
