Ukmergės kraštotyros muziejus metus pasitiko renginiu, skirtu visiems muziejaus bičiuliams. Ketvirtadienį į jį susirinko ukmergiškiai, neabejingi mūsų krašto muziejininkystei.
Muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė dėkojo visiems bičiuliams, rėmėjams, partneriams. Kai kuriems iš jų įteikė pažymėjimus, bylojančius apie tai, kad jie tampa muziejaus bendruomenės nariais.
Tylos minute pagerbtas paskutinę praėjusių metų dieną anapilin iškeliavęs Veprių muziejaus vadovas, jo įkūrėjo Jono Žentelio sūnus, Kęstutis Žentelis.
V. Sakolnikienė pasakojo, kad Ukmergės kraštotyros muziejus pastaraisiais metais žengia didelių ir reikšmingų pokyčių keliu. Pagrindiniame pastate netrukus planuojama įrengti ekspoziciją.
Pasak direktorės, tikri pagalbininkai muziejui – Taujėnų seniūnija, kurios teritorijoje yra ekskursijų nuolat sulaukiantis Prezidento Antano Smetonos dvaras ir Užugirio krašto mokykla-muziejus.
Pasidžiaugta, kad Užugirio krašte suformuotas muziejaus kompleksas, o Prezidento Antano Smetonos dvaras pernai pripažintas ketvirtu tarp pačių populiariausių Lietuvos dvarų. Direktorė nuoširdžią padėką išsakė čia dirbantiems darbuotojams, klubo „Miško broliai“ nariams bei kitiems bičiuliams, rėmėjams, muziejaus draugams.
Vakarą dainomis sušildė rajono moksleiviai, koncertavo Ukmergės kultūros centro folklorinės muzikos ansamblis „Pyniava“.
Savo žinias apie muziejaus eksponatus – įvairią paskirtį turėjusius senovinius daiktus – kiekvienas galėjo pasitikrinti viktorinoje.
Susitikimo pabaigoje muziejaus darbuotojas Vladas Kovarskas skaitė paskaitą „Lietuvos piliakalniai – valstybingumo simboliai“. Pasakojo, kad Lietuvoje suskaičiuojama per 1000 piliakalnių, iš kurių vos 200 – tyrinėtų. O visiškai ištyrinėtas pasirodo mūsų šalyje yra vienintelis Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis, esantis Anykščių rajone.
Buvo siūlymų visiškai ištyrinėti ir Ukmergės piliakalnį, tačiau, pasak V. Kavarsko, tokių darbų paslaugos – įspūdingai brangios, siekia per 100 tūkst. eurų.
Nors daugelio mūsų atmintyje įsirėžę padavimai, esą piliakalniai buvo supilti žmonių. Muziejaus darbuotojas sakė, kad tokių labai mažai, dauguma tiesiog sutvirtinti ant esamų gamtos suformuotų kalvų. Kai kurios vietovės garsėja piliakalnių grupėmis. Tarp tokių – Kernavė bei mūsų sostinė Vilnius.
Pažymėtina, kad Ukmergė ir Vilnius – tik du Lietuvos miestai, kurių centre stūkso piliakalniai.
