Ukmergės kraštotyros muziejus prasmingai paminėjo šios įstaigos 80-ies metų sukaktį.
Praėjusią savaitę šventė prasidėjo šv. Mišiomis už muziejininkus Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje.
Vykusiame jubiliejiniame renginyje muziejaus direktorė Violeta Reipaitė pirmiausia pakvietė pažiūrėti Andriaus Vyšniausko sukurtą filmą „Iš muziejininkų gyvenimo“, kuriame apie savo darbą papasakojo buvę ir esami Ukmergės muziejaus darbuotojai.
Renginio metu muziejininkams buvo išsakyta daug gražių sveikinimų bei įteikti apdovanojimai.
„Man patinka muziejai. Ir aš į juos einu tik tuomet, kai to noriu. Kai keliauju, nepraleidžiu progos aplankyti kitų šalių muziejų. Visada visuose muziejuose ieškau įdomių detalių. Ir tai nebūtinai gali būti muziejaus eksponatas, bet ir ten dirbantys savo veiklai pasišventę žmonės“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.
Jis padėkojo visiems Ukmergės kraštotyros muziejuje nuo pat įsikūrimo – 1944 m. gegužės 6 d. – dirbusiems ir dirbantiems žmonėms. Linkėjo dirbti taip, kad lankytojams čia norėtųsi sugrįžti dar ir dar, kad jiems čia nebūtų nuobodu ir kad sekantis muziejaus gyvavimo laikotarpis būtų ne mažiau sėkmingas ir įdomus, kupinas gražių idėjų ir naujų sumanymų.
Svečiams surengta ekskursija po ekspoziciją. Taip pat visi turėjo progą apžiūrėti eksponuojamą parodą „Namai, kuriuose gyvena praeitis“. Joje – mūsų krašto istorija per 80 muziejaus gyvavimo metų. Eksponatai – žmonių dovanos muziejui, pasakojančios istorijas, kurios iliustruoja mūsų krašto praeitį. Ta praeitis – labai įvairi: ir džiuginanti, pažangi, ir be galo skaudi, pilna netekčių ir praradimų.
Paroda atskleidžia, ką mums šiandien reiškia muziejui dovanoti daiktai, kodėl jie yra svarbūs, ar mums dar reikia muziejinių vertybių. Iš viso eksponuojamos 45 muziejinės vertybės, beveik visos jos anksčiau eksponuotos, bet kai kurios ir pirmą kartą rodomos, pavyzdžiui, fotografija „Ukmergės dūma“, gauta prieš trejus metus.
Reikšmingiausi muziejaus istorijos faktai
1933 m. Ukmergės skautų būstinėje, Kauno gatvėje, buvo įkurtas pirmasis nedidelis muziejus.
Tarpukario miestuose tada buvo steigiamos kraštotyros draugijos, kurios rūpinosi muziejų įkūrimu. Ukmergėje tokia, Rytų Lietuvos kraštotyros draugija, įkurta 1940 m. vasario 17 d..
Draugijos įkūrimo iniciatorius – Ukmergės mokytojų seminarijos mokytojas Vaclovas Čižiūnas. Tais pačiais metais įkurtas nedidelis muziejus Ukmergės valstybinėje gimnazijoje (dabar – Antano Smetonos gimnazija).
***
1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, dalis draugijos narių buvo suimti ar iškelti į kitas apskritis. Į kalėjimą pateko ir Ukmergės kraštotyros draugijos iniciatorius V. Čižiūnas. Paleistas iš kalėjimo jis mėgino tęsti kraštotyrinę veiklą. Vienoje iš Ukmergės valstybinės gimnazijos klasių buvo sukrautos muziejaus vertybės. Prasidėjus karui, gimnazijos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė ir beveik visos muziejinės vertybės dingo.
***
Antrojo pasaulinio karo metais į Ukmergę atvyko žinomi menininkai iš Kauno – Domicelė ir Petras Tarabildai. 1942 m. Ukmergėje įvyko visuomenės atstovų pasitarimas kultūros paminklų klausimais, kuriame buvo priimtas sprendimas įsteigti kraštotyros muziejų.
Jo vedėja tapo D. Tarabildienė. D. ir P. Tarabildai planavo įvairias kultūrines veiklas – Ukmergėje rengė paskaitas, vykdė kraštotyrines ekspedicijas, organizavo parodas.
1943 m. sausį buvo surengta Lietuvos dailininkų meno paroda, kurioje dalyvavo apie 60 dailininkų. Muziejuje išliko šie parodoje įgyti (tikėtina) paveikslai – L. Kazoko „Ežero pakrantė“, E. Kulviečio „Senoji Ukmergė“ ir „Piliakalnis“, P. Tarabildos „Motinos mokykla“.
1943 m. balandžio 26 d. Ukmergėje buvo surengta konkursinė menininkų paroda, po kurios D. ir P. Tarabildai kreipėsi į Lietuvos dailininkus, prašydami, kad jie paremtų muziejų. Ukmergės muziejui jie padovanojo apie 60 dailės kūrinių – tapybos, grafikos ir skulptūros. Spaudoje paminėta net 41 dailininko pavardė.
Iš to meto padovanotų kūrinių iki šių dienų muziejuje išlikę tik 5 kūriniai – V. Kasiulio tapyba „Pakrantėje“, L. Kazoko tapyba „Žvejų laivai Nidoje“, A. Vaičaičio „Lašinsko ir Kanapinsko mūšis“, J. Martinaičio „Vasarojų rišant“ ir J. Zikaro skulptūra „Be vietos“.
***
1944 m. gegužės 6 d. buvo iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus. Ši data ir laikoma muziejaus įkūrimo diena. Jame buvo keturios salės su meno ir istorijos skyriais.
Iš viso muziejuje tuo metu buvo apie 3 500 vertybių.
Po Antrojo pasaulinio karo beveik visas muziejaus turtas dingo.
1946 m. muziejaus direktoriumi paskirtas Z. Žemaitaitis. Tuo metu muziejus veikė Kauno g. stovėjusiame pastate (neišlikęs). Tikėtina, kad tame pačiame pastate muziejus buvo įkurtas ir 1944 m.
Tuo metu buvo likusios tik 468 muziejinės vertybės. Senieji muziejaus rinkinių sąrašai neišliko, tad dingusių daiktų ir kūrinių skaičius nežinomas.
***
Sovietmečiu eksponatų skaičius sparčiai augo, tačiau dauguma jų atspindėjo sovietinę ideologiją. Ideologizuotas buvo ir muziejaus darbas – skaitomi pranešimai apie kolektyvinius ūkius, paskaitos ateizmo klausimais, rengiami susitikimai su įžymiais žmonėmis, organizuojamos įvairios parodos.
1974 m. buvo nuspręsta nugriauti muziejaus pastatą dėl naujai statomų Kultūros namų. Liepos 1 d. muziejus buvo uždarytas, o visos vertybės perkeltos į Kultūros namų sandėlį. 1975 m. muziejui paskirtos patalpos, buvusiame Kultūros namų pastate (dab. Kęstučio a. 5.). Ten įrengtos ekspozicijos buvo suskirstytos pagal laikotarpius ir temas: 1918–1940 m., 1940–1941 m., pokario ekspozicija, ekonomikos, kultūros bei švietimo, liaudies meno, gamtos. Pagrindinis dėmesys skirtas sovietmečiui. Naujosios patalpos buvo nepritaikytos muziejui, todėl 1977 m. jis uždarytas. 1981 m. muziejaus pastatas buvo suremontuotas, įrengti nauji ekspoziciniai baldai bei vitrinos,
Naujos ekspozicijos atidarymas įvyko 1985 m. vasario 1 d.
Prasidėjus Sąjūdžiui 1989 m. ekspozicija pradėta pertvarkyti – viena salė virto parodų erdve, kita skirta nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiui, I-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko, rezistencijos, tremtinių, pokario metų temoms. Tokia ekspozicija su nedideliais pertvarkymais išliko iki 2016 metų.
***
1995 m. Ukmergės kraštotyros muziejui perduotas Veprių muziejus, 2002 m. – Užugirio Prezidento A. Smetonos mokyklos pastatas, 2014 m. – Prezidento Antano Smetonos dvaras, 2018 m. – Siesikų dvaras. 2019 m. priskirtos turizmo informacijos funkcijos bei Tolerancijos centro pastato administravimas.
2016 m. muziejui perduotos atnaujintos buvusio kino teatro „Draugystė“ patalpos. 2021 m. jose atidaryta nauja ekspozicija.
Skaičiuojama, kad Ukmergės kraštotyros muziejuje šiuo metu yra 48 774 vertybės.
Muziejaus rinkiniai skirstomi į raštijos, istorijos-etnografijos, fotografijos, dailės, audinių, gamtos, archeologijos, numizmatikos ir pagalbinį.
***
Šiemet minint Ukmergės kraštotyros muziejaus jubiliejų vyko daug renginių. Kiti dar tik suplanuoti.
Nuo gegužės 31 d. iki rugsėjo 6 d. bus eksponuojama paroda „Ukmergiškiai dainų šventėje“.
Birželį vyks viktorina „Ukmergės praeitis ir dabartis“, spalį – atvirų saugyklų diena „Kaip daiktas tampa eksponatu“. Metų pabaigoje bus surengta paroda „Aukštaičių buitis“, vyks etnokultūrinis renginys „Aukštaičių buitis ir papročiai“.
Parengė Vilma Nemunaitienė
