Minint šv. Juozapato kankinystės 400-ų metų sukaktį, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) parengė dokumentų parodą „Bazilijonai Lietuvoje“.
Ji bus eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Iš dabartinės Ukrainos kilęs Juozapatas (Ivanas Kuncevičius), Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendęs kaip iškilus dvasininkas, 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske miręs, 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o 1867-aisiais – šventuoju.
Bazilijonai (lotynų k. Ordo Sancti Basilii Magni) – tai graikų (Rytų) apeigų katalikų vienuolių ordinas, kuris laikosi Romos imperijos krikščionių vyskupo šv. Bazilijaus Didžiojo sudarytos regulos. Ordino herbe yra pavaizduotas degantis krūmas, simbolizuojantis dieviškosios ir žmogiškosios prigimties jungtį.
Bazilijonų įsikūrimą Lietuvoje nulėmė 1596 m. spalio 9 d. Lietuvos Brastos bažnytiniame susirinkime (sinode) priimtas nutarimas dėl ATR stačiatikių susijungimo (unijos) su Romos katalikų bažnyčia.
Stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir svarbiausias katalikų tikėjimo dogmas bei apeigas. Atsirado nauja krikščioniška konfesija – unitai, kuriuos vėliau imta vadinti graikų apeigų katalikais. Bazilijonai, pradžioje išpažinę stačiatikybę, priėmė Brastos bažnytinę uniją ir tapo vieninteliu graikų unitų vienuolių ordinu.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikomi 1617 metai. Unitų dvasininkų Juozapo Benjamino Rutskio ir Juozapato Kuncevičiaus iniciatyva Naugarduke buvo sušaukta bazilijonų vienuolynų kapitula. Joje dalyvavo Vilniaus, Bytenės, Žirovičių, Minsko ir Naugarduko vienuolynų atstovai. Kapitula įkūrė Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Vilniuje bazilijonai įsikūrė iš stačiatikių perimtuose Švč. Trejybės cerkvėje ir vienuolyne. Čia pradėjo veikti vyrų ir moterų vienuolynai.
Archyve saugoma daugiau nei 3 000 bylų, susijusių su graikų katalikų bažnyčios bei bazilijonų ordino veikla ir istorija. Parodoje eksponuojami XVI–XX amžių dokumentai iš įvairių LVIA fondų.
Apart karalių ir LDK didžiųjų kunigaikščių privilegijų ir raštų, išlikę daug ir įvairių Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno statybos bei remonto dokumentų. Tai yra ne tik planai ir brėžiniai, bet ir detalūs pastatų, patalpų, netgi bažnyčios altorių aprašymai.
Bazilijonų ordino veikloje buvo labai svarbi edukacinė ir švietėjiška veikla. Vilniaus vienuolyno bibliotekoje buvo apie 6 000 knygų. Prie vienuolyno beveik 200 metų veikė spaustuvė. Joje išleistos 296 knygos lenkų kalba, 57 – lietuvių, 3 – lotynų ir 1 – latvių kalba. Nemažai jų išliko iki šių dienų ir yra saugomos Lietuvos bei pasaulio bibliotekose. Archyve saugomi atspausdintų knygų sąrašai bei keletas originalių knygų.
Prie vienuolynų veikė daug įvairių pakopų mokyklų. Archyve saugomi mokyklų, mokytojų ir mokinių sąrašai, pažangumo žurnalai, o taip pat mokyklų baigimo atestatai. Jie dažniausiai yra puošnūs, su originaliais antspaudais.
Paprastus žmones domina vienuolyno vidaus gyvenimas. Daug informacijos apie jį pateikia vienuolyno dienoraštis. Skaitydami jį galime sužinoti vienuolių dienotvarkę, ką vienuoliai valgė, su kuo bendravo, susitikinėjo. Dienoraštyje yra informacijos apie Vilniaus miesto viešąjį gyvenimą.
Bazilijonų ordino vienuoliai Lietuvoje buvo įsikūrę ne tik Vilniuje, bet ir Padubysyje, Kruonyje, Kėdainiuose. Ir dabar Šiaulių rajone yra Bazilionų miestelis. Tai – vienintelė vietovė pasaulyje, gavusi pavadinimą nuo ordino vardo.
XIX a. pirmoje pusėje bazilijonų vienuolynai Rusijoje caro įsakymu buvo uždaryti. Sovietų valdžios metais veikė pogrindyje. Jų veikla kėlė ukrainiečių ir baltarusių tautinę savimonę, padėjo išsaugoti kalbą ir kultūrą. Vienas iš ordino įkūrėjų Juozapatas Kuncevičius tapo pirmuoju graikų katalikų šventuoju bei pirmuoju popiežiaus kanonizuotu ukrainiečiu. Šis graikų apeigų katalikas (unitas) šventasis Juozapatas itin svarbus šiandienos geopolitinių realijų kontekste. Jis tiesiogiai visiems laikams susiejo Lietuvą ir Ukrainą, Kyjivą ir Romą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai.
Paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje veiks nuo gruodžio 19 d. iki sausio 12 d.
Jos rengėjas – Lietuvos valstybės istorijos archyvas, kuratorė – LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė.
UŽ inf.
