Lina SUKACKIENĖ
Jei Meilė ir Dievas moteriai skyrė laimę būti motina, jai Motinos diena – kiekviena diena gyvenime, kol žeme vaikšto ji ir jos vaikai.
Labai prasminga švęsti Motinos dieną pirmąjį gegužės sekmadienį. Jau vien todėl, kad šis laikas gamtoje toks gražus ir alsuojantis nauja gyvybe, kaip kūdikio besilaukianti moteris.
Prisimenu iš paauglystės, kaip mama kartą man pasakė, kad svarbiausia moteriai, jei pagimdei, – išauginti dorus, gerus vaikus.
Man tada tikrai atrodė viskas kitaip. Mokslas, karjera ir visi kiti dalykai atrodė patraukliau ir svarbiau. Vaikai, įsivaizdavau, patys normaliai auga ir išauga.
Turiu fantastiškų draugių būrį – dar tik mamų ir jau močiučių. Kokie patirčių lobynai sukaupti auginant pirmagimius ir antruosius vaikelius. Prisimenu, kokia buvo problema atpratinti dukrytę nuo čiulptuko. Be draugės Gailutės pagalbos būčiau puolusi į kokią depresiją. Nors prieš trisdešimt metų gal tokios diagnozės ir nežinojome.
O kokia laimė buvo dalintis su draugėmis pirmojo vaikelio žingsnio stebuklu, pirmojo žodžio skambesiu, pirmosios meilės išgyvenimais.
Dabar, kai susirenkame būrin, vartom vaikų ir anūkų nuotraukas, skanaujame pačių keptus pyragus, prisimenam jau išėjusias kai kurių draugių mamas, palyginame dukrų ir savo jaunystę.
Kartais sprendžiame amžiną problemą – ar reikia kištis į anūkų auklėjimą, ar reikia mokyti suaugusius vaikus.
Didžiuojuosi savo draugių išmintimi – reikia būti mylinčia mama ir truputį lepinančia anūkus močiute. Vasarą, kai anūkai atvažiuoja pabūti su seneliais, mano draugė Janina surengia jiems kelionę miesto autobusu. Anūkėliai, įpratę keliauti tik su tėvais automobiliais, įlipę į autobusą su visais pasisveikina. Tik dėdės ir tetos ne visada atsako, nes atrodo neįprasta, kai poros metų pipiras toks mandagus ir nori bendrauti.
O kokia populiari tarp mūsų būdavo diskusija apie dukras ir sūnus. Kaip laužydavome ietis tik sūnų ir tik dukrų mamos. Violeta, dviejų sūnų mama, čia būdavo neperkalbama. Ir kaip jos nuomonė pradėjo švelnėti, kai sulaukė anūkės…
Motinos diena. Pasaulis sutvertas taip, kad šviesą keičia tamsa, kad tomis pat akimis rieda džiaugsmo ir skausmo ašaros.
Jos riedėjo ir mano, ir draugių skruostais. Jas šluostė artimų žmonių meilė, dėmesys. Kartais – saulė ir pavasario vėjas…
Gyvenimą nugyventi – ne kelią pereiti. Vaikus pagimdyti, išauginti ir išauklėti – pagrindinė motinos misija.
Motinos diena. Švęskite taip, kad širdyje būtų ramu, kad vaikai ir anūkai gerai jaustųsi būdami šalia, kad negandos ir įvairūs nepatogumai būtų laikini išbandymai. Ir nelyginkime savo gyvenimų su kitais, kad neužrūstintume savo Angelo sargo.
{jcomments off}