Moterys dėl savo teisių Lietuvoje kovoja jau visą šimtmetį. Tarpukariu neatsiliko ir Ukmergė – čia taip pat kūrėsi įvairios draugijos, kurių tikslas buvo ginti moterų teises.
2020 m. steigėsi katalikiška draugijos. Įdomu, kad moterų draugijos steigiamajame susirinkime ne tik dalyvavo nemažas skaičius vyrų, bet ir pranešimą skaitė prelegentas vyras.
1920 m. „Ukmergė. Sausio 6 d. buvo pas mus Liet. Kat. Moterų Draugijos skyriaus steigimas. Moterų prisirinko labai daug. Pastebėtina, kad buvo nemaža ir taip vadinamų miesto lenkių. Vyrai smalsumo dėlei taip pat nemažam skaičiuje buvo atsilankę. Pranešimą apie moterų klausimą darė atvažiavęs iš Kauno prelegentas. Savo pranešime trumpai išdėstė moteries būvio istoriją. Paskui išrodinėjo teisių lygybės reikalą. Po pranešimo, susirinkimo buvo nuspręsta neatidėliojant steigti Liet. Kat. Mot. Dr. Skyrius. Tuo tikslu išrinkta laikinas trijų narių komitetas, kuriam pavesta pirmajam sekmadieny sušaukti antras susirinkimas; tuomet bus išrinkta nuolatinė valdyba ir nustatyti artimiausi darbai./ Susirinkimo metu viena moteris vaizdingai nupiešė moterų vargus, kylančius iš spekuliacijos, kurią Ukmergėj išimtinai varo žydai. Jų prisirinkę devynios galybės iš visų Rusijos kraštų ir visi gyvena spekuliacija. Mūsų vyriausybė ne kovojanti tinkamai su ja, priešingai: matytis esą jos pritarimo. Visos moterys pritarė tam ir sekančiam susirinkime nutarė padaryti tam tikrus prieš spekuliaciją žygius./ Seselė.“ („Laisvė“, 1920 m.)
Panašu, kad įsteigta draugija ilgai neišsilaikė, nes po kelių metų rašoma apie jos atkūrimą. Ta proga Ukmergėje lankėsi žymios Lietuvos moterys, kovojusios už moterų teises. Jau tada Lietuvoje buvo moterų Seime bei moterų, pasiekusių daktaro laipsnį.
1925 m. kovo 29 d. Ukmergėje vyko katalikių moterų susirinkimas. Jame dalyvavo Seimo atstovė Galdikienė ir dr. Kalvaitytė. Pastaroji skaitė paskaitą „Doros reikšmė sveikatai“, siūlė kovai su prostitucija organizuoti Abolicionistų* draugiją. Galdikienė papasakojo apie katalikių moterų darbus, siūlė prie jų prisidėti ir ukmergiškes moteris katalikes. Susirinkimas nutarė atgaivinti Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrių, išrinkta jo valdyba: Lajauskienė, Šlepetienė, Davalytė, Rūdaitė ir Pauliukonytė. Susirinkime „padaryta užuomazga ir Abolicionistų Draugijos skyriui“. („Moteris“, 1925 m.)
Lietuva suteikė ir realiai įgyvendino balsavimo teisę moterims anksčiau už tokias šalis kaip JAV ar Prancūziją. 2018 metais paminėtas moterų teisės balsuoti Lietuvoje šimtmetis. 1918 m. Laikinosios konstitucijos pamatiniuose dėsniuose buvo sulygintos vyrų ir moterų balsavimo teisės. O nuo 1919 m. moterys jau galėjo ne tik balsuoti, bet ir pačios kandidatuoti – buvo priimtas Steigiamojo Seimo įstatymas, įtvirtinantis šią teisę. Moterys pateko į sąrašus, dalyvavo rinkimų kampanijoje ir buvo išrinktos į Steigiamąjį Seimą.
Tarpukariu Ukmergėje būta ne vien katalikiškų draugijų. Veikė karininkų žmonų draugija. Žurnale „Karys“ aprašoma, kaip 1925 m. gruodžio 24 d. Pirmojo pėstininkų pulko karininkų žmonų draugija Kūčių vakarą aplankė visus pulko sergančiuosius pulko ir apskrities ligoninėse. Pulko ligoninėje karininkų žmonos parengė Kūčių stalą, Kūčių valgiai buvo paruošti iš anksto. „Kalėdų 2 dieną, čia karininkų klube įvyko 1 p. p. karininkų žmonų draugijos pastangomis surengtas vakaras, su vaidinimais. Iš anksto buvo išsiuntinėti kvietimai vietiniams inteligentams. Į vakarą publikos prisirinko pilna salė. Reik pažymėti, kad pirmas toks vakaras, kuris sutraukė čia visą žymesnę Ukmergės inteligentiją ir visuomenės veikėjus. Kiekvienam svečiui, išskiriant tik pulko ponias, pulko ponios prisekinėjo prie krūtinės iš anksto parengtus tam tikrus ženkliukus. Už ženkliukus kiekvienas aukojo. Ir buvo parduodamos vakaro programos. Surinktas pelnas skiriamas karininkų žmonų draugijos naudai. […] Buvo statoma trijų veiksmų komedija – „Aukso dievaičiai“, vertimas Balčikonies. Vaidino vietinio pulko karininkai ir ponios. Nežiūrint įvairių nesėkmingumų ir netobulumų, vaidinimas nusisekė vidutiniškai. Po vaidinimo to paties pulko kapelmeisteris p. Kesilis padainavo solo 2 daineles. Po vaidinimų svečiai nekantraudami laukė kol išardys sceną ir prasidės šokiai, nes erdvioje karininkų klubo salėje buvo šalta. Šokiai tęsėsi iki 2 val. ryto, kol svečiai pradėjo skirstytis namo. […]“. („Karys“ 1926 m.)
Šiomis dienomis aktualios diskusijos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo Lietuvoje. Konvencijos šalininkų manymu, tai leistų mažinti smurtą ir diskriminaciją lyties pagrindu.
Statistika rodo, kad dėl smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje nukenčia žymiai daugiau moterų, nei vyrų. Analitikų teigimu, smurtą patiria kas trečia moteris ir kas dešimtas vyras.
Moterų teisių aktyvistės vardina ir kitas problemas, pavyzdžiui diskriminaciją dėl lyties darbe siekiant daryti karjerą, apskaitant darbo užmokestį, derinant motinytę su darbu. Yra paskaičiuota, kad moterų darbas apmokamas mažiau, nei vyrų.
Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moters diena. Vieniems ji asocijuojasi su gėlėmis ir švente, kitiems – su kova už moterų teises.
* Abolicionizmas – Vakarų Europoje ir Amerikos žemyne vykęs judėjimas už vergų prekybos panaikinimą ir vergų išlaisvinimą.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, apie 1922 m., UkKM F 3356
- Dviejų moterų portretas visu ūgiu, XX a. 4 deš., UkKM F 2526
- Moters portretas, XX a. 4 deš., UkKM F 3351
- Šešuolių (Ukmergės apskr.) gyventoja su dukterimis, ~1920 m., UkKM F 3294
- Dviejų merginų stilizuotais tautiniais rūbais portretas visu ūgiu fotoatelje dekoracijų fone, XX a. 4 deš. pab., UkKM F 3848
- Šalkavos (Ukmergės apskr.) dvaro savininkės E. Kačinskienės ir dukterų portretas, XX a. 4 deš. pab., UkKM F 3858
