Seimą pasiekė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės siūlymas įvesti švietimo įstaigų direktorių vadovavimo kadencijas. Joms pasibaigus, reikėtų iš naujo dalyvauti konkurse. Naujoji tvarka paliestų daugelį mūsų rajono vadovų. Kai kurie jų tai pačiai įstaigai vadovauja jau 20–30 metų…
Prezidentė D. Grybauskaitė pateikė Švietimo įstatymo pataisas. Jomis būtų taikomos vadovų kadencijos ir jų ribojimas, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir veiklos vertinimas.
Šalies vadovė teigia gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kuriose dažni konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams.
Daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų vadybinis stažas, teigia Prezidentė, yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų. Pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai lemia prastą vaikų ugdymo kokybę. Pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 ES valstybių užima tik 21 vietą.
Įstatymo pataisomis siūloma keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai direktorius galėtų vadovauti tik dvi kadencijas, vienos jų trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos turėtų iš naujo dalyvauti viešame konkurse.
Remiamasi užsienio šalių, pirmaujančių pagal vaikų pažangumą, pavyzdžiu. Visose Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje yra taikomos terminuotos sutartys su švietimo įstaigų vadovais.
Siūloma įvesti ir griežtesnį mokyklų vadovų veiklos kasmetinį vertinimą. Jeigu dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas atleidžiamas iš pareigų.
Įstatyme taip pat numatyta skaidrinti ir depolitizuoti mokyklų vadovų atranką ir stiprinti mokyklos savivaldą. Į vadovų atrankos komisijos sudėtį būtų įtraukti tėvai ir socialiniai partneriai. Mokyklų tarybų veikloje negalės dalyvauti politikai, o švietimo įstaigų vadovais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Vertinti anksti
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Dalės Steponavičienės, mūsų rajone yra 17 bendrojo ugdymo mokyklų, 6 lopšeliai-darželiai ir viena mokykla-darželis. „Būtų per penkiolika įstaigų, kuriose dirbantys vadovai čia direktoriauja daugiau nei dešimt metų“, – teigė ji.
Pirmadienį, pasak vedėjos, minėto įstatymo pataisos Seimui buvo pateiktos raštu: „Tačiau vertinti situaciją, kalbėti apie galimus pokyčius kol kas anksti. Pataisos ką tik pateiktos, turės būti priimti kiti susiję teisės aktai. Seimas dar tik svarstys pavasario sesijoje.“
Nors turim nemažai „ilgaamžių“ direktorių, ne visada, anot jos, atsiranda norinčiųjų vadovauti kai kurioms švietimo įstaigoms: „Į vieną kaimo mokyklą neradom direktoriaus. Ir Ukmergės rajono pedagoginei psichologinei tarnybai neradom…“ Tuo metu įstaigos, kuriose ne taip seniai dirba nauji vadovai, – Taujėnų gimnazija, mokykla-darželis „Varpelis“, Ukmergės švietimo centras.
Iššūkių ir taip užtenka
„Šilo“ pagrindinės mokyklos vadovas Leonas Žuklys – vienas ilgiausiai dirbančių direktorių. 1988 m. atidarytai mokyklai jis vadovauja nuo pat pradžių – jau 28 metus.
Siūlomas įstatymo pataisas jis tikina vertinantis teigiamai. „Ilgai dirbant tose pačiose pareigose, pasidaro rutina. Kalbu ir iš savo patirties. Nors apskritai šalyje vykdoma švietimo reforma – be pabaigos, tad naujovių, iššūkių užtenka ir ilgai dirbančiam žmogui“, – sako jis.
Pastebi, jog „nelabai atsiranda tų, kurie norėtų vadovauti mokykloms“: „Todėl, manau, direktoriais negalėtų būti mėtomasi, neturint realaus rezervo, kas juos galėtų pakeisti. Įsivaizduočiau, kad jeigu gerai dirba, iš vienos mokyklos be jokių konkursų galėtų būti perkeliamas į kitą. Tačiau turi būti ir saugikliai, kad žmogus žinotų, jog po tų penkerių ar dešimt metų jausis saugus dėl darbo vietos kurioje nors iš mokyklų, nes kur nors kitur pedagogo darbas nelabai pritaikomas. Jei mokyklos steigėjas mato, kad veiklos ataskaita, kurią visi privalo teikti, netenkina, dirbama blogai, tuomet jau galėtų eiti bendro konkurso tvarka.“
Taikosi prie vaikų
1973 m. įkurto vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ vadovė Birutė Jucevičienė direktore dirba 30 metų – nuo 1985-ųjų. Prisipažįsta į siūlymus dėl vadovų kadencijų per daug nesigilinusi, nes, anot jos, čia dar daug nežinomybės.
„Tik būtų keista, jei, pasibaigus kadencijai, būtų keliamas dirbti į kitą įstaigą. Neužtenka, pavyzdžiui, penkerių metų vienoje: juk reikia suburti komandą, daug darbų atlikti, – sako direktorė. – Yra kitokių būdų įvertinti poreikį keisti vadovą, o vadovas – tik pareigos, juo gali būti bet kuris darželio žmogus.“
Tikina, jog ir vadovai, ir pedagogai šiandien itin privalo keistis, kelti kvalifikaciją. „Tenka eiti su laiku, todėl mūsų darbuotojai tobulinasi respublikiniuose seminaruose, semiasi patirties iš kitų rajonų, „Žiogelyje“ diegiam naujoves. Dabar vaikai labai protingi, ateina į darželį, turėdami daug informacijos apie technologijas, drąsūs. Turim prie jų taikytis, domėtis, žiūrim, ką vaikas padiktuoja, nes atėjęs iš namų labai daug atsineša. Net į lopšelį nuo metų, pusantrų atėję puikiai adaptuojasi“, – pasakojo B. Jucevičienė.
Keičiasi ir tėvai
„Labai keičiasi ne tik vaikai, bet ir tėvai, – pastebi direktorė. – Jie impulsyvūs, labai daug norėtų, reikalavimai įdomūs… Bet ne visi nori suprasti, kad ir patys turi daug vaikui duoti, namie ugdyti, kartu su vaiku dirbti, susitarimai kad būtų. Neretai neturi tam laiko ir mano, kad viską padarys ugdymo įstaiga.“
Pašnekovė neslepia, kad ir darbuotojai jų įstaigai reikalingi: „Mūsų kolektyvas labai brandus, ateina tik keletas naujų, o jų labai norėtume ir laukiam.“
Nepanikuoja
Dainavos pagrindinei mokyklai vienuoliktus metus vadovaujantis Arūnas Kerza įsitikinęs, jog panikuoti dėl naujovių švietimo įstatyme nereikia. Tik, sako jis, direktorius turi būti užtikrintas, kad nepraras darbo, jeigu ir neteks pareigų.
„Kaita, kuri apibrėžiama pataisose, yra būtina. Tačiau reiktų atsižvelgti į dirbančių vadovų kompetenciją, įvertinti, pasverti, kaip dirba, kokie mokyklų rezultatai, vadovų kvalifikacija, bendravimo stilius, – mano pašnekovas. – Pavaduotojas atsakingas už ugdymą, o direktorius – už viską: turim išmanyti ir ugdymo, ir veiklos planus, kur dar – strategijos formavimo, lyderystės dalykai, priešgaisrinė, darbuotojų sauga…“
Kaime – kitos problemos
Prieš ateidamas į Dainavos pagrindinę mokyklą A. Kerza dirbo direktoriaus pavaduotoju tuometinėje Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje, greitai tapusioje gimnazija. Kas lėmė sprendimą miestą iškeisti į kaimą?
„Tiesiog gyvenime įvyko toks posūkis, o užsisėdėjimas vienoj vietoj nėra geras dalykas“, – šypsosi direktorius. Pripažįsta, jog darbas čia kitoks: „Vidurinėje mokykloje, gimnazijoje sprendžiamos vienokios problemos. Kaime labiau matom atskirtį šeimose, vaikų nepriežiūrą. Todėl mokykla čia atlieka ir rūpybos funkcijas, glaudžiau bendradarbiaujam su vietos bendruomene.“
