Nuo praėjusių mokslo metų šalies mokyklose atsirado nauja – gyvenimo įgūdžių – disciplina. Šiose pamokose nagrinėjamos socialinės, sveikos gyvensenos, saugaus eismo, socialinės saugos temos, kalbama apie pasirengimą šeimai ir lytiškumą. Naujo dalyko mokytojai patirties semiasi neseniai suburtame metodiniame būrelyje.
Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas sakė, kad gyvenimo įgūdžių pamokos pradėtos vesti praeitais mokslo metais pagrindinio ugdymo segmente, nelyginėse – penktose, septintose, devintose – klasėse. Šiemet, kaip atskira pamoka, vedama visose klasėse (dar ir šeštose, aštuntose, dešimtose).
Pradinukams gyvenimo įgūdžių ugdymo temos integruotos į kitas pamokas, o pagrindinio ugdymo segmente yra kaip atskiras dalykas. Penktų–aštuntų klasių mokiniams vyksta po vieną gyvenimo įgūdžių pamoką per savaitę, devintų ir dešimtų – po vieną arba pusę pamokos per savaitę.
Vedėjas priminė, kad Švietimo įstatymas prieš dešimtmetį įpareigojo ugdymo įstaigas vesti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programas visose klasėse. Dažniausiai jos būdavo įgyvendinamos klasių valandėlių, renginių, projektinių ar kitų veiklų metu. Tik nedidelė dalis mokyklų įsivedė naują dalyką. Kadangi jis nebuvo privalomas, tai neįsitvirtino, o programą įgyvendinančių asmenų kompetencijos buvo labai nevienodos.
Prieš porą metų pasiūlyta atskiras programas sujungti ir paversti mokomuoju dalyku.
Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokų temos apima kelias dedamąsias. Tai – socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas, sveika gyvensena, žmogaus sauga, kurią sudaro saugaus eismo ir socialinės saugos temos. Taip pat – pasirengimas šeimai, lytiškumo ugdymas.
„Prieš dvejus metus pradedant dalyką nelyginėse klasėse, lytiškumo ugdymas sukėlė daugiausia reakcijų. Tačiau tai – tik viena arba dvi pamokos iš 34-ių per metus“, – kalbėjo V. Kalinas.
Pernai siekta parengti pedagogus, kurie galėtų vesti šio dalyko pamokas rajono mokyklose. Jie dalyvavo ilgalaikėje mokymų programoje. Vedėjo žiniomis, kai kurios mokyklos įgyti kvalifikaciją siuntė po keletą pedagogų. Tačiau šiuo metu jų dirba mažiau, nei dalyvavo mokymuose. Kai kurie naujo dalyko nesiėmė dėl per didelių darbo krūvių.
Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Jolanta Gelūnaitė informavo, kad 270 valandų mokymai, kuriuos parengė Vytauto Didžiojo universitetas, vyko Vilniuje. Tarnyba organizavo rajono pedagogų, siekusių įgyti kvalifikaciją, pavėžėjimą. Daugelis jų dirba ir kitų dalykų mokytojais.
Pasak J. Gelūnaitės, spalio pabaigoje susibūrusio metodinio būrelio veikla – savanoriška. Pirmą kartą į būrelį susirinko 10 šio dalyko mokančių pedagogų, siekiant pasidalinti patirtimi, problemomis bei ieškoti jų sprendimo būdų. Būrelio pirmininke tapo Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytoja Lina Dūdienė.
Pagrindinė problema, su kuria susiduria mokytojai, yra vadovėlių stygius. Siekiant padėti, nutarta parengti atmintinę su informacija, kur rajone galima nuvykti su mokiniais, kokios vyksta švietėjiškos, kultūrinės veiklos, į kurias galima įsitraukti.
Pirmame būrelio narių susitikime Užupio pagrindinės mokyklos pedagogė, kineziterapeutė ir maratonininkė Rusnė Valeikienė, turinti ilgametę patirtį sveikatinimo srityje, pristatė taisyklingos laikysenos ugdymo rekomendacijas, pakvietė praktiškai jas išbandyti.
Mokytojai galėjo pasinaudoti proga kineziterapeutę pasikviesti į gyvenimo įgūdžių pamokas savo mokyklose.
Tokia pamoka, skirta fizinės sveikatos temai, jau vyko Dukstynos pagrindinėje mokykloje. Jos metu R. Valeikienė pasakojo apie fizinio aktyvumo svarbą kasdieniame gyvenime, pabrėždama, kaip reguliarūs pratimai gali pagerinti bendrą savijautą, suteikti energijos ir sustiprinti imuninę sistemą. Ji pademonstravo pratimus, kuriuos mokiniai gali atlikti namuose ar pertraukų metu mokykloje.
