Ukmergės specialiajai mokyklai savo ateitį burti belieka nebent iš kavos tirščių. Mokyklos steigėjas – apskrities viršininko administracija naikinama. Savivaldybei nei mokyklos, nei pastato nereikia. Švietimo ir mokslo ministerija, perimanti mokyklą, aiškaus atsakymo dėl jos likimo dar neduoda.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Specialioji mokykla laukia sprendimų.
Vykdant apskričių viršininkų administracijų reformą, dėl savo likimo susirūpino įstaigos, kurių steigėjos yra šios naikinamos institucijos. Vilniaus apskrities viršininko administracija yra keturių specialiųjų mokyklų steigėja. Tarp jų – ir Ukmergės specialioji mokykla.
Raštas – mistinis?
Pagal Vyriausybės nutarimą, iki liepos 1 dienos nustojus veikti apskričių viršininkų administracijoms, kai kurios specialiosios mokyklos taps pavaldžios savivaldybėms. Tačiau mūsų rajono savivaldybės taryba šį apskričių viršininkų administracijų „palikimą“ perimti atsisakė. Steigėjo funkcijas perėmė ir specialiąją mokyklą po savo sparnu priglaudė Švietimo ir mokslo ministerija.
Tačiau, kaip baiminasi mokyklos darbuotojai, neilgam. Netrukus jie labai sunerimo, sužinoję, kad apskrities viršininko administracijos stalčiuose guli ministerijos raštas, kuriame parnešama apie numatomą mokyklos likvidavimą. „Savo akimis to rašto nemačiau, tačiau apie jį buvau informuota“, – sako Ukmergės specialiosios mokyklos direktorė Violeta Markevičienė.
Ėmėsi žygių
Mokyklos pedagogai rankų nenuleido – patys ėmėsi žygių. Užtarimo ieškodami kreipėsi į Seimą – negalėjo patikėti, kad daugiau kaip 50 metų gyvavusi Ukmergės specialioji mokykla tapo niekam nebereikalinga.
„Nė nežinojome, ką pasakyti mūsų vaikų tėveliams, kurie taip pat labai sunerimo. Keletas mūsų mokyklos pedagogų dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kvietėmės seimūnus į mokyklą, bendravome su prezidentės patarėjais“, – pasakoja direktorė. Ji sako, jog ir mokyklos darbuotojams, ir mokinių tėveliams suteikė vilties Seimo komiteto narių bei prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija – pritarimas mokyklos darbuotojams, kad mokykla neturėtų būti likviduojama.
„Kadangi mūsų rajone yra dvi panašaus profilio ugdymo įstaigos – mūsų mokykla ir specialiojo ugdymo centras „Vyturėlis“, numatoma galimybė sujungti jas. Tačiau mes manome, kad turėtume išlikti savame pastate, kuris mokymo įstaigos funkcijas atlieka net nuo 1840 metų“, – svarsto V. Markevičienė.
Pasak direktorės, iki šiol mokyklos ateitį gaubia paslapties šydas. Nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nei ministerijos specialistai nesiteikia savo planų, liečiančių, beje, ir keturiasdešimties darbuotojų bei penkiasdešimt keturių mokinių likimą, atskleisti.
„Gyvename šia diena ir kol kas džiaugiamės, kad niekas mūsų iš čia nevaro. Tačiau manome, kad turime teisę žinoti, kur tie mūsų darbuotojai ir vaikai bus „padėti“, – sako direktorė.
Ramina tik „kol kas“
Deja, Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas negalėjo prisiminti, gavo ar ne iš Švietimo ir mokslo ministerijos raštą, informuojantį apie Ukmergės specialiosios mokyklos likvidavimą. „Na, aš dabar negaliu pasakyti. Gaunam daug laiškų, susirašinėjimas vyksta“, – kalbėjo jis.
Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Vaidas Bacys taip pat tikino apie jokį likvidacinį raštą, siųstą ministerijos, negirdėjęs. „Anaiptol. Kaip tik rūpinamės, kad mokykla nebūtų likviduojama. Ministerijai pirmiausia rūpi šios mokyklos vaikai. Be to, krizės laikotarpis – ne pats geriausias ir žmones į gatvę paleisti“, – sako jis. V. Bacio teigimu, šiuo metu politikai laikosi tendencijos dirbtinai neuždarinėti specialiųjų mokyklų.
Viceministrui savivaldybės atsisakymas perimti mokyklą – suprantamas. „Tenka pripažinti, kad niekas nenori prisiimti pastatų, kuriuos paskui reikės prižiūrėti. Toks savivaldybės sprendimas man atrodo argumentuotas“, – svarsto V. Bacys.
Nors skambiais pažadais viceministras nesimėtė, tačiau pedagogams, vaikams bei jų tėveliams patarė išlikti ramiems – ir nuo liepos 1 dienos, ministerijai perėmus mokyklą, požiūris į vaikus nepasikeis. „Atsakomybės už vaikus ministerija nesikrato. Ši mokykla gali ramiai egzistuoti. Be to, kol kas išliks ir pastatas“, – teigė jis. Kiek ilgai truks pažadėtasis „kol kas“, V. Bacys neatskleidė.
„Perspektyvoje galvosime – gal išplėsime paslaugų ratą, gal daugiau vaikų į šią mokyklą pritrauksime“, – kalbėjo viceministras.