Turintieji žemės šiemet turi plačiau praverti pinigines, nes žemės mokestis pakilo. Pasidomėjome, nuo ko priklauso žemės mokesčio dydis ir kaip jis skaičiuojamas.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Ginevičienė atkreipė dėmesį, kad šiais metais, palyginus su praėjusiais, žemės mokestį turės sumokėti 50 tūkst. daugiau savininkų visoje šalyje. Jie turės sumokėti iš viso 18 mln. eurų didesnę sumą.
„Įprastai žemės mokesčio dydį lemia kiekvienos savivaldybės nustatyti ir taikomi žemės mokesčio tarifai ir lengvatų pakeitimai. Jie iš naujo nustatomi kiekvienais metais.
Ukmergės rajono savivaldybė šiemet paliko galioti tuos pačius žemės mokesčio tarifus kaip ir pernai, todėl išaugusią žemės mokesčio įmoką lėmė perskaičiuotos žemės sklypų vertės“, – paaiškino V. Ginevičienė.
Pasak jos, po Registrų centro masinio vertinimo, įsigaliojo naujos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, kurios galios iki 2027 metų imtinai.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, žemės mokestis šiemet apskaičiuotas beveik 10,8 tūkst. privačios žemės savininkų iš Ukmergės rajono savivaldybės. Žemės turėtojai sumokės apie 1,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1,1 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 99 tūkst. eurų – įmonės.
Šalyje žemės mokestis šiemet apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų – gyventojai, apie 10 mln. – įmonės.
Žemės mokestį šiemet privalu sumokėti iki lapkričio 15 d. Pasibaigus šiam terminui pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad Žemės mokestis skaičiuojamas už nuosavybės teise turimus žemės sklypus, įregistruotus valstybės įmonėje „Registrų centras“. Už nuosavybės teise turimus sodo žemės sklypus žemės mokestį apskaičiuoja tik VMI. Sodininkų bendrijoms yra mokami kiti komunaliniai mokesčiai, bet ne žemės mokestis.
Ukmergės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė paaiškino, kad, nepaisant to, jog žemės mokestį sumokame į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, jis paskui pervedamas į savivaldybių sąskaitas. Mokesčių inspekcija tik administruoja šio mokesčio surinkimą.
Pasak V. Butkevičienės, pernai į mūsų savivaldybę buvo surinkta 890 tūkst. žemės mokesčio. Šiemet suplanuota suma – 1,2 mln. O tai nėra jau toks didelis skirtumas, vertinant viešoje erdvėje skambančius teiginius, esą mokestis padidėjo dvigubai.
„Mūsų žiniomis, labiausiai didėjo žemės ūkio paskirties žemės mokestis“, – sakė skyriaus vedėja. Pabrėžė, kad Ukmergės rajono savivaldybė žemės mokesčio tarifo nedidino jau ne vienus metus. taigi šiemet mokesčio didėjimo priežastis – Registrų centro naujai perskaičiuotos turto vertės.
Į savivaldybių biudžetus patenka ir valstybinės žemės nuomos mokestis. Jo surinkimą administruoja pačios savivaldybės.
Pastaruosius penkerius metus savininkų mokamas žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų įsigaliojusias mokestines vertes.
Registrų centras yra skelbęs, kad pernai masinio vertinimo būdu iš viso įvertino beveik 6,2 mln. nekilnojamojo turto objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių. Bendra visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus ūgtelėjo 12 proc., statinių – 27 proc.
Taip pat skelbta, kad žemės penkerių metų, palyginti su nuo 2018 m. galiojančia mokestine verte, vidutinių rinkos verčių bendras pokytis – 43 proc. Didžiausias pokytis – net 78 proc. – žemės ūkio paskirties žemės, taip pat komercinės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) bei gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemės.
Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per penkerius metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės verčių pokyčiai didžiausi Vilniaus mieste bei Šalčininkų, Širvintų rajonuose, Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonuose.
Net iki 100 proc. žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas buvo nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.
UŽ inf.
