Beveik tūkstantis knygų, sutalpintų į plaštakos dydžio aparatėlį… Tai ne fantastika, o technologija, kuri skaitantiesiems ne popierines knygas nebe naujiena. Tačiau vargu ar ji lengvai prigytų tų, kurie negali atsispirti spausdintam žodžiui, kasdienybėje.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Įprasta knyga ar knyga kompiuteryje: ką pasirinktumėt?
Jeigu tik Johanas Gutenbergas, kurio pavardė siejama su spaudos išradimu, būtų žinojęs, į ką pavirs rankinėmis staklėmis kadaise spausdintos knygos… Ne vienam mūsų ir šiandien nelabai aišku, kas yra elektroninės knygos, tuo labiau – jų skaityklės.
Pastarosiomis prekiauti Lietuvoje pradėta neseniai. Elektroninių knygų skaityklė – specialus įrenginys, mažesnis už įprasto dydžio knygą, kurį laikydami rankoje galime skaityti romaną ar kitokio žanro kūrinį. Atsisiuntę internetu, jį į skaityklę turėtume persikelti iš kompiuterio.
Elektroninės knygos leidžiamos specialiuose failuose, ir juos atsidarytume bei skaitytume ne tik kompiuteryje ar skaityklėje. Galima išsaugoti bei turėti mobiliajame telefone, tik kažin, ar toks gausaus puslapių kūrinio skaitymo būdas būtų patogus.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir kitur jau įsibėgėjusi, mūsų šalyje ši naujovė dar tik pradeda egzistuoti. Elektronines, kaip ir paprastas knygas, taip pat saugo su autorių teisėmis susiję įstatymai. Taigi skaityklės naudojimas priklauso nuo to, ar norimą elektroninį leidinį galima įsigyti ir skaityti leistinai.
Atstoja vos ne biblioteką
Vienos internete esančios elektroninės parduotuvės, kurioje galima įsigyti legalių tokių knygų bei skaityklių, įkūrėjas Deividas Talijūnas neabejoja jos sėkme. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė teikti šias naujoviškas paslaugas ir jau sulaukė klientų. „Žinoma, dar tik pradžia, ir eilių tikrai neturime, bet gyventojai nuperka netradicinių knygų, teiraujasi skaityklių“, – apie lietuvių domėjimąsi moderniomis technologijomis pasakoja pašnekovas.
Anot D. Talijūno, į vieną skaityklę – nediduką kompiuterį primenantį, nuo 5 iki 10 colių ekraną turintį aparatą – telpa apie 700–800 knygų, turinčių po keletą šimtų puslapių. „Įsivaizduokit, jeigu tiek jų būtų namuose… Turėdami tokį įrenginį, neužgriozdinsite lentynų, galite pasiimti į kelionę ir vienu metu, būnant kad ir pliaže, skaitysite daug knygų“, – vardija privalumus.
Be viso šito, pasak jo, naudotis skaitykle daug patogiau, negu skaityti elektronines knygas atsidarius jas kompiuterio monitoriuje: „Kaip žinia, ekranas šviečia ir mirga, vargina akis, o skaityklė neskleidžia jokios šviesos.“ Kaip tuomet mėgautis patinkančiu kūriniu, jei tamsu? „Reikėtų pasišviesti lempute“, – šypteli pašnekovas.
Kuprinės turinys – skaityklėje
Žvelgdamas į ateitį, jis pasakoja, rodos, dar neįtikėtinesnius dalykus. Pavyzdžiui, skaityklė dabar kainuoja apie 730–795 litus. „Po metų kitų šių įrenginių kainos tikrai ims mažėti, – sako verslininkas. – Atpigus skaityklėms ir visiems turint galimybę jų įsigyti, moksleiviams nebereikės nešiotis į mokyklas 10–15 kilogramų sveriančių kuprinių: visų mokslo metų vadovėliai bus viename aparate.“
Vyro teigimu, tokiais pokyčiais jau dabar domisi akademinės bendruomenės, šalies universitetų bibliotekos.
Šiemet vykusioje Vilniaus knygų mugėje D. Talijūnas taip pat pristatė savo stendą. Neslepia sulaukęs didelio susidomėjimo ir kartu – tradicinės spaudos šalininkų abejonių, ar popierinę knygą gali atstoti elektroniniai aparatai.
Sako esąs tikras ir tuo, kad pusę tūkstantmečio spausdintos knygos per kelerius metus neišnyks. „Bet iš tiesų juk ne tokia ir didelė dalis šiais laikais parduodamų knygų yra vertingos menine prasme. Jei užsimanei perskaityti kokį detektyvą, kurio leidyba, spausdinimas ir taip kainuoja, kam mokėti pinigėlius, kai gali atsisiųsti iš interneto kad ir nemokamai“, – pateikia pavyzdį.
Ukmergiškiai – ne tamsuoliai
Nėra ko stebėtis, jog priešingos nuomonės yra knygynų darbuotojai. Beveik keturias dešimtis metų tarp knygų dirbanti UAB Ukmergės senojo knygyno direktorė Genė Pukienė nė neįsivaizduoja kitokio skaitymo būdo: „Aš užaugau su knyga – su knyga ir mirsiu. Elektronika, žiūrėjimas į kompiuterius – ne mūsų kartai, ir netikiu, kad atsisakę tradicijų žmonės pultų prie tokių naujovių. Gal anūkai, proanūkiai jau nebematys tų tradicinių knygų…“
Dabartinė ekonominė situacija, pakeista mokesčių, lengvatų sistema paveikė leidėjų darbą, knygynų veiklą. Visgi sudėtingas laikotarpis neatėmė iš žmonių noro skaityti knygas. Direktorė neneigia, jog sumažėjus žmonių perkamajai galiai, mažiau pirkėjų sulaukiama ir knygyne. Tačiau tikina, jog skųstis jų trūkumu nereikėtų.
„Mūsų miesto, rajono žmonės mėgsta knygas, daug skaito ir tikrai nėra tamsuoliai, – pasakoja G. Pukienė. – Kiti ir keliasdešimt litų už leidinį nepagaili.“ Anot pašnekovės, jai ir kartu dirbančioms kolegėms itin džiugu dėl jaunosios kartos: „Pastebim, kad ir mūsų merginoms bei jaunuoliams reikia knygų, jie labai apsiskaitę.“
Linkę į meilę ir nuotykius
Dar papasakoja apie svetur gyvenančių ukmergiškių polinkį į literatūrą. „Kai iš užsienio į namus grįžta tautiečiai, ateina į knygyną net su sąrašais: tada šimtais moka už knygas, romanų už 200–300 litų prisiperka. Būdami svečioj šaly žmonės daugiau skaito – šitaip, matyt, nostalgiją namams „užmuša“, – mano moteris.
Ką mėgsta skaityti ukmergiškiai? Knygyno vadovė pastebi, kad dažniausiai pageidaujami su nuotykiais, meilės išgyvenimais susiję kūriniai, istoriniai romanai, ypač daug nuperkama vaikiškų knygų. Pastaruoju metu itin populiari knyga apie Vytautą Kernagį.
Savo namų bibliotekose mūsiškiai taip pat nori turėti Juozo Erlicko kūrybos, Galinos Dauguvietytės, gydytojos, publicistės Filomenos Taunytės leidinių, „Da Vinčio kodo“ kūrėjo Deno Brauno, rašytojo Džono Irvingo bei kitų garsių autorių romanų.
Skaitytojų daugėja…
Sunkmečiu daugiau knygų mėgėjų atsigręžia ir į bibliotekas. Kad skaitytojų po truputį daugėja, pastebi Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Dalia Kaselytė. Anot jos, besikreipiantys lankytojai skaito įvairią literatūrą – tai priklauso nuo amžiaus: „Jaunimas ieško medžiagos mokymuisi, įvairių vadovėlių, vyresnio amžiaus skaitytojus domina romanai, medicina, psichologija.“
…knygų mažėja
Dėl krizės menkiau finansuojant įvairias gyvenimo sritis, mažesnėmis lėšomis priverstos tenkintis ir bibliotekos. Tai, pasak minėtos įstaigos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vyriausiosios bibliotekininkės Aldonos Černiauskienės, labai pasijuto įsigyjant naujų knygų. Jei anksčiau bibliotekos ir jos kaimų filialų fondai neretai pasipildydavo daugeliu įvairių leidinių egzempliorių, dabar stengiamasi užsakyti mažiau vienetų, bet skirtingų pavadinimų knygų.
Spaudiniai, atsiduriantys lentynose, perkami iš įvairių leidyklų. Naujų ir ne tik knygų bibliotekai, anot A. Černiauskienės, taip pat padovanoja ir skaitytojai, ir leidyklos. Tokių dovanų dar sulaukiama iš užsienyje gyvenančių lietuvių.