Moderni papėdė – su istorijos prieskoniu

Nors pa­gal gra­fi­ką ir vė­luo­jant, pagaliau eina į pabaigą Uk­mer­gės pi­lia­kal­nio pa­pė­dės te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bai. Juos įver­tin­ti ne­tru­kus ke­ti­na­ma pa­kvies­ti uk­mer­giš­kius ir mies­to sve­čius.

Gedimino Nemunaičio nuotr. Uk­mer­giš­kius ke­ti­na­ma pa­kvies­ti į iš­gra­žė­ju­sios pi­lia­kal­nio pa­pė­dės ati­da­ry­mą.

Pi­lia­kal­nio tvar­ky­mo bu­vo im­ta­si per­nai, sie­kiant šią vie­tą pa­vers­ti pa­trauk­lia vi­suo­me­nei ir pri­tai­ky­ta tu­riz­mui. Va­sa­rą pra­dė­tus dar­bus vil­ta­si už­baig­ti li­gi spa­lio, ta­čiau jie ge­ro­kai už­si­tę­sė.

Sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nės plėt­ros ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Au­re­li­jus De­viat­ni­ko­vas var­di­jo ke­lias prie­žas­tis. Ko­ne la­biau­siai, anot jo, vis­kas už­tru­ko dėl to, kad dar­bai vyk­dy­ti sau­go­mo­je kul­tū­ros pa­vel­do te­ri­to­ri­jo­je: „Kai tik su kau­šu at­si­ka­si – ir ran­di že­mėj vi­so­kių gė­ry­bių.“

Spren­dė ko­mi­si­jos  

Pra­dė­jus že­mės dar­bus ir at­lie­kant ty­ri­mus, ša­lia bu­vu­sios žy­dų pir­ties griu­vė­sių bu­vo ap­tik­ti ne­aiš­kios kil­mės se­no­vi­niai pa­ma­tai. Ty­ri­mą vyk­džiu­siems vil­nie­čiams ar­che­o­lo­gams į pa­gal­bą te­ko kvies­tis eks­per­tą, ga­lin­tį su­teik­ti dau­giau ži­nių apie ra­di­nio ver­tę. Ma­ny­ta, jog sta­ti­nio lie­ka­nos ga­lin­čios siek­ti 18 ar­ba 19 am­žių, o jis bu­vo su­si­jęs su žy­dų mal­dos na­mais. Rei­kė­jo iš­si­aiš­kin­ti, ar tai yra ar­che­o­lo­gi­nė ver­ty­bė, ku­rią bū­ti­na sau­go­ti.  

„Ne vie­na ko­mi­si­ja – ir vals­ty­bi­nė, ir mū­sų – spren­dė, ką da­ry­ti. Čia ne­ga­li tvar­ky­tis kaip sa­vam kie­me – ar­dy­ti, iš­im­ti. Bet pa­aiš­kė­jo, kad pa­ma­tai nė­ra to­kie svar­būs ir juos ga­li­ma iš­kas­ti. Vis­kas bu­vo per­pil­ta ir su­tvar­ky­ta“, – pa­sa­ko­jo A. De­viat­ni­ko­vas.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kų iš­va­dų lauk­ta il­gai, tad dar­bus te­ko ati­dė­ti. Ta­čiau vė­liau, anot jo, ko­ją la­bai stip­riai pa­ki­šo ir il­gai ne­at­ėjęs pa­va­sa­ris: „Bu­vo to­kios oro są­ly­gos, kad nei lip­ti, nei ką nors da­ry­ti. Dar­bus bu­vo ga­li­ma at­nau­jin­ti tik ba­lan­džio vi­du­ry.“

Dang­čiai –

pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą

Da­bar ša­lia pi­lia­kal­nio įreng­ti nau­ji ta­ke­liai, su­tvar­ky­ti ir iš­grįs­ti ak­me­ni­mis upe­lio šlai­tai, per jį nu­ties­tas til­te­lis. Įreng­ta vie­ta kil­no­ja­mai sce­nai, atsirado am­fi­te­at­ras. Pa­sak pa­šne­ko­vo, lie­ka­ni­niai čia bu­vu­sių pa­sta­tų ele­men­tai už­kon­ser­vuo­ti, kad bū­tų ap­sau­go­ti nuo at­mos­fe­ros po­vei­kio ir ne­ir­tų.

Ne­ma­žai lai­ko „su­val­giu­sių“ ty­ri­mų pri­rei­kė da­ry­ti ir tvar­kant ša­lia Ute­nos gat­vės esan­čią se­no­sios pir­ties sie­ną. „Iš pra­džių pla­nuo­ta tik už­kon­ser­vuo­ti, bet eks­per­tai ma­ta­vo, ka­sė, kad ga­lė­tų lie­ka­nas de­mon­tuo­ti ir jų vie­toj at­sta­ty­tų pa­na­šų ga­ba­lą“, – sa­kė jis.  

Pas­ku­ti­nis į pa­bai­gą ei­nan­čių pa­pė­dės dar­bų ak­cen­tas – sau­lės bu­rė­mis va­di­na­mi sto­ge­liai. Jie su­si­rin­ku­siuo­sius ap­sau­gos nuo lie­taus ir sau­lės.

Taip pat lau­kia­ma ne­įpras­tų šu­li­nių dang­čių, ku­riuos ran­go­vas ga­mi­na pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą. „Tai ne­bus pa­pras­ti me­ta­li­niai dang­čiai. Ga­mi­na­mi ypa­tin­gos iš­vaiz­dos, su spe­cia­liu įspau­du. Tai – da­lis mū­sų is­to­ri­jos“, – in­tri­ga­vo A. De­viat­ni­ko­vas.

Tarp te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bų nu­ma­ty­ti ir su­si­ju­sie­ji su ap­švie­ti­mu. Jis kol kas bus mi­ni­ma­lus. Po­že­mi­niai tin­klai nu­ties­ti, ta­čiau įreng­ti ant­že­mi­nę da­lį pla­nuo­ja­ma ki­ta­me dar­bų eta­pe.  

Ob­jek­tas per mė­ne­sį tu­ri bū­ti ati­duo­tas ver­tin­ti vals­ty­bi­nei ko­mi­si­jai. Pa­pė­dei iš sta­tyb­vie­tės pa­ga­liau vir­tus vie­ša ren­gi­niams pri­tai­ky­ta vie­ta, ke­ti­na­ma su­reng­ti jos pri­sta­ty­mą vi­suo­me­nei.

Ieš­kos lė­šų ki­tam eta­pui  

Dar­bai bu­vo at­lik­ti, įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Uk­mer­gės mies­to vie­šo­sios tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ros vys­ty­mas“. Eu­ro­pi­nė­mis lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to ver­tė 1 345 619 Lt. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės in­dė­lis – 220 619 Lt.

Tuo me­tu ant­ro­jo eta­po pra­džios da­ta dar ne­nu­ma­ty­ta. Pla­nuo­se be ap­švie­ti­mo – ga­lu­ti­nis pa­pė­dės pri­ei­gų su­tvar­ky­mas, dar­bai ant pa­ties kal­no, ta­ke­lių, tvo­re­lių įren­gi­mas. Pa­va­duo­to­jas ne­sle­pia ne­puo­se­lė­jan­tis vil­čių, jog tai pra­si­dės grei­tai. Už­si­me­na apie ki­tų struk­tū­ri­nių fon­dų, fi­nan­suo­sian­čių pro­jek­tą, pa­ieš­ką ar­ba ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti iš re­gio­nų per­skirs­ty­to­mis lė­šo­mis. To­dėl per­trau­ka tarp eta­pų, anot jo, ga­lin­ti truk­ti ir ke­le­rius me­tus.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ