Ukmergiškė Ona, gyvenanti A. Vienuolio gatvėje, išsakė savo nuomonę apie Vienuolyno ir Vasario 16-osios gatvių kampe ant namo sienos iškabintą meninę akciją. Moteris pasakojo, kad eidama į turgų, visai neseniai stabtelėjo ties keistais ant namo iškabintais kūriniais – metaliniais aprūdijusiais rėmeliais.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Vasario 16-osios gatvėje ant namo sienos – meninė akcija.
Perskaičiusi įrėmintą eilėraštį ir supratusi, kad tai – meninė akcija, moteris nenori su tuo sutikti.
Jai toks menas pasirodė nesuprantamas, nieko apie akciją ir spaudoje nebuvo skaičiusi. „Man tie rėmeliai – ne menas, o tikras kolumbariumas. Pakalbinau vyrą prie dviračių kiosko. Jam pasirodė, kad čia sutrūkinėjusią plytų sieną taip bandyta sutvirtinti“, – pasakojo pašnekovė.
Jos įsitikinimu, Ukmergės menininkai gėlėtų puoselėti grožį, o ne rengti abejotinus projektus.
Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas pasakojo, jog meninę akciją, į kurią atkreipė dėmesį mūsų skaitytoja, sugalvojo Ukmergės meno draugijos nariai. Jie parengė projektą, kurio esmė – įprasminti mūsų prosenelius.
Tam pasirinkta gana unikali netinkuota plytų siena. Ant kai kurių jos plytų matyti įspausti pirštų anspaudai. Jie maži, taigi manoma, kad gal vaikų, talkinusių plytinėje. Tai ir norėta įprasminti, tad pirštų anspaudai įrėminti rėmeliuose. Rūdijantys rėmeliai – vienas iš sumanymo aspektų, atspindinčių laiko pojūtį.
„Jei kuriam žmogui nėra gražu, tai dar nereiškia, kad iš tiesų nėra gražu. Modernus menas – ne tik tiesiog vaizdas. Tai tam tikra idėja“, – meno ir grožio supratimu dalinosi J. Zareckas.
Pasak jo, projektą „Moliniai protėvių laiškai“ Ukmergės meno draugija parengė daugiau nei prieš trejus metus. Prieš porą metų projektas, kurio vertė 750 litų, buvo finansuotas iš rajono biudžeto Nevyriausybinių organizacijų rėmimo lėšų.
Iš skirtųjų lėšų pagaminta ir pritvirtinta 12 metalinių rėmelių bei lenta su eiliuotu ukmergiškio Egidijaus Darulio tekstu. Projektas derintas su pastato savininku, su architektais.
„Vertinant projektą aš, kaip jo autorius, nedalyvavau. Bet komisijai jis pasirodė įdomus“, – pasakojo J. Zareckas. Jo nuomone, iš kitų nevyriausybinių projektų šis išsiskyrė novatoriška idėja. Dauguma organizacijų lėšų prašo tik renginiams.
J. Zareckas patvirtino, kad projektas nebuvo oficialiai pristatytas visuomenei. Tiesiog neatrodė, jog tai reikalinga.
Pasak jo, šiemet nevyriausybinės organizacijos ir rajono menininkai taip pat turi naujų sumanymų ir tikisi, kad juos įgyvendinti savo lėšomis padės rajono savivaldybė.
Kultūros ir kūrybinės veiklos skatinimo programai įgyvendinti šiemet skirta 13 tūkstančių litų.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ