Monika PIVORAITĖ
Daugiau kaip pusmetį dirbančių mobiliųjų laiškininkų atokesnių vietovių gyventojai šiandien laukia tarytum svečių.
Tačiau prisiminusi pirmuosius mobiliųjų laiškininkų darbo mėnesius, Ukmergės pašto vadovė Angelė Račkauskienė neslepia, kad pradžioje iššūkių netrūko.
„Mobilieji laiškininkai pakeitė rajone buvusius 14 pašto skyrių. Susidūrėme su gyventojų pasipriešinimu – jie baiminosi, kad nesulauks pašto paslaugų, o ypač, kai išėjo jų pažįstamos laiškininkės, kurioms galėjo paskambinti į asmeninius telefonus.
Susidūrėme ir su laiškininkų pokyčių baimėmis – darbo procesas iš esmės pasikeitė, reikėjo iš naujo mokytis dirbti, susidraugauti su moderniomis planšetėmis, perprasti maršrutus. Trys laiškininkai gavo nepažįstamas dideles apylinkes. Įsivaizduokite, nepažįsti apylinkių, kai kurie namai be adresų ar pašto dėžučių, o ruduo – anksti temsta“, – iššūkius vardija A. Račkauskienė.
Tačiau per kelis mėnesius laiškininkai pažino savo apylinkes, jų gyventojus, padėdami vieni kitiems, įveikė iššūkius. Šiandien daugelyje namų mobilusis laiškininkas laukiamas kaip svečias.
Moteriška komanda
Ukmergės rajone dirba 10 mobiliųjų laiškininkų. Kolektyvas moteriškas. Visos laiškininkės pašte dirba jau ne vienus metus. 5 iš jų – buvusios paštų viršininkės, likusios – laiškininkės. „Po daugiau nei pusės metų darbo galiu drąsiai sakyti, kad tapome stipria ir vieninga komanda“, – sako Ukmergės pašto vadovė.
Mobiliųjų laiškininkių diena prasideda ankstų rytą Ukmergės pašte, kur kiekviena turi savo darbo vietą. Čia susirūšiuoja tos dienos siuntas bei spaudą, susidėlioja pagal savo maršrutą ir leidžiasi į kelią.
Ukmergės mobiliųjų laiškininkių teritorija apima 502 kaimelius. Viena laiškininkė per dieną vidutiniškai nuvažiuoja apie 100 kilometrų, aplanko iki 200 skirtingų adresų.
Būna ir taip, kad klientas paprašo užsukti kokios smulkmenos į parduotuvę ar vaistinę – nors grafikas įtemptas, laiškininkės geranoriškai padeda, negaili laiko trumpai pasikalbėti, ypač su vienišais senukais, kuriems laiškininkas neretai būna vienintelis per dienas sutiktas pašnekovas.
Apvažiavus visus adresatus, laiškininkės grįžta į Ukmergės paštą, pastato tarnybinius automobilius, pateikia dienos ataskaitą ir keliauja namo.
Pašte – 30 metų
Kolektyvo siela vadinamos mobiliosios laiškininkės Romos Čeberiakienės, anksčiau buvusios Žemaitkiemio pašto viršininkės, nuo naujų pareigų neatbaidė kasdien nuo namų į darbą ir atgal nuvažiuojami 40 km.
„Man tiesiog labai patinka darbas pašte. Esu čia jau tris dešimtmečius. Šeimoje turime ne vieną laiškininką: teta pašte dirbo 48 metus, dabar laiškininku dirba ir vyras, ir dukterėčia. Galbūt pašaukimas laiškininko darbui persiduoda kaip palikimas,“ – šypsosi moteris.
R.Čeberiakienės aptarnaujama apylinkė apima 43 kaimus: Žemaitkiemį, Lyduokius, Valus, Jogvilus, Inkilus, Nuotekus, Martnonis ir kitus. Laiškininkė pasakoja, kad prie naujo darbo priprato per kelis mėnesius. Ji iki šiol dėkinga anksčiau šiuose kaimuose dirbusiems kolegoms, kurie negailėjo savo laiko, supažindino su apylinkėmis, padėjo rasti pasislėpusias pašto dėžutes. Dabar kai kurie klientai taip laukia, kad pasitinka lauke vos privažiavus. „Galimybė bendrauti su žmonėmis man yra didžiausias laiškininko darbo privalumas. Kai tavęs laukia ir pasitinka su šypsena – gerai nuteikia visai dienai“, – sako R. Čeberiakienė.
Paklausta apie sunkumus, tarsteli, kad darbas būtų dar spartesnis, jei gyventojai pasirūpintų savo pašto dėžutėmis – dauguma dėžučių yra pritvirtintos kieme prie durų ar šalia esančių pastatų už tvoros, kur negalima prieiti.
Pagal Pašto įstatymą pašto dėžutė turi būti tvarkinga, rakinama ir pakabinta šalia kelio, lengvai prieinama, sunumeruota ir matoma laiškininkui. Laiškininkė turi vienintelį prašymą: „Labai prašome klientų susitvarkyti pašto dėžutes, jas aiškiai sunumeruoti, neslėpti, pakabinti matomoje vietoje.“
